Akcijoje „Kartų diena“ įvairaus amžiaus žmones vienijo bendrumo ir gerumo jausmas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2015 m. rugsėjo–spalio mėn. šalies mokyklose inicijavo akciją „Kartų diena“, kuria pakvietė mokyklas atverti savo duris dialogui tarp mokinių, jų šeimų ir vyresnių vietos bendruomenių narių.

Šia akcija buvo siekiama kurti ateitį, atsigręžiant į praeitį, t. y. suburti skirtingų kartų atstovus į vieną renginį, stiprinti mokyklos bendruomenės ryšius, didinti šeimos dalyvavimo galimybes, gerinti mokyklos emocinį klimatą ir taip prisidėti prie sveiko gyvenimo vertybių puoselėjimo mokyklos bendruomenėje.

Akcija buvo skirta ne tik mokinių šeimos nariams, joje galėjo dalyvauti ir mokykloje dirbę mokytojai, vietos bendruomenės pagyvenusių žmonių kolektyvai, menininkai, sportininkai bei kiti vaikams svarbūs vyresnio amžiaus žmonės. Be to, šią akciją rekomenduota tęsti ir 2016-aisiais metais.

Akcijoje pakviestos dalyvauti įvairių tipų mokyklų bendruomenės (ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo centrų ir kt. bendruomenės), taip pat visų Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenės.

Organizatoriams mokyklose buvo pasiūlyta pasirinkti temą, aktualią bendruomenei, jai realizuoti pateiktas aprašas, parengtos rekomendacijos ir temai plėtoti siūlomų šaltinių nuorodos. Buvo siūlomos tokios temos: kartų pokalbiai „Praėjusios ateities dienos“, judėjimo galia, sveikatai palankių šeimos patiekalų receptų kūrimas, pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimas, „Atverkime seną skrynią“, konkursas „Laiko juosta“ arba „Kartų dialogas nuotraukose“, bendros dainos raminantis jausmas, juoko (šypsenos) galia, padėkos diena „Ačiū už…“

Prie akcijos prisijungė per 90 Lietuvos mokyklų: lopšelių-darželių, mokyklų-darželių, progimnazijų ir gimnazijų, daugiafunkcių centrų, pagrindinių mokyklų, profesinio rengimo centrų. Net 51 mokykla buvo Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narė. Šiaulių kraštui atstovavo 12 mokyklų, Kauno miestą ir rajoną bei Mažeikius – po 7 mokyklas, Raseinius ir Vilnių – po 6 mokyklas, Alytų, Klaipėdos kraštą ir Šilutę – po 4 mokyklas. Vidutiniškai iš vienos mokyklos akcijoje dalyvavo apie 190 bendruomenės narių. Taigi, bendras dalyvių skaičius galėtų būti per 18 tūkstančių.

Akcijos dalyviais tapo patys įvairiausi mokyklų bendruomenių nariai: vaikai, mokiniai, jų pedagogai, psichologai, logopedai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai, muzikos, meninio ugdymo ir kiti pedagogai, bibliotekos darbuotojai, mokyklų tarybų nariai, slaugytojai, dietistai ir virėjai bei mokyklų vadovai, buvę mokyklų mokiniai ir buvę pedagogai, pagalbinio personalo darbuotojai.

Į renginius buvo pakviesti vaikų ir mokinių mamos ir tėveliai, močiutės, seneliai bei proseneliai, sesutės ir broliukai, tetos ir dėdės. Vienur akcijai buvo skirta pamoka, kitur jį tęsėsi net visą savaitę.

Ruošiantis akcijai, daug kur buvo sudarytos darbo grupės jai organizuoti, pasiskirstyta pareigomis.  Pvz., Bukonyse klasių vadovai, bendraudami su ugdytiniais ir jų tėvais bei seneliais, darbuotojais ir kaimo bendruomenės nariais, net subūrė kūrybinių dirbtuvių-praktinių užsiėmimų vadovų komandą.

Akcijos viešinimui buvo ieškota pačių įvairiausių informavimo priemonių. Buvo parengti kvietimai, plakatai, dalinamos skrajutės su akcijos scenarijumi, informacija apie planuojamą akciją buvo iškabinta informaciniuose stenduose mokyklos fojė. Informacija skelbta mokyklos tinklalapyje, elektroniniame „Tamo“ dienyne, mokyklos mėnesio renginių plane. Ji buvo aptarta klasių tėvų susirinkimuose, pedagogų tarybos posėdžiuose. Pasirūpinta ir gyvenvietės gyventojais – jiems skelbimų lentoje ir prie parduotuvės pakabinti skelbimai.

Akcijos dieną į mokyklas sugūžėjo daug vietos bendruomenės narių ir svečių: pvz., Šiaulių r. neįgaliųjų sporto klubo „Atgaiva“ atstovai, trečiojo amžiaus universiteto studentai, Kuršėnų miesto sveikuolių bendruomenės „Aušra“ nariai, sporto klubo „Dvikova“ prezidentas, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai, Mažeikių r. bendrijos dainininkai ir muzikantai, TAU universiteto senjorų folkloro ansamblis ,,Senapilė“, Aknystos socialinės globos namų gyventojai, Alytaus pagyvenusių žmonių liaudiško ansamblio „Dzūkų pulkucis“ nariai, Klaipėdos r. Pašlūžmio bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ nariai, vokalinės grupės „Romantika“ dainininkės iš Telšių, Šiaulių r. savivaldybės Kultūros centro Raudėnų filialo liaudiškos muzikos kapela ,,Jaunimėlis“, neformaliojo švietimo šokių būrelio „Trepsiukai“ nariai, kaimų, miestų ir miestelių bendruomenių nariai ir kt.

Akcijos organizatoriams buvo pasiūlytos 9 temos ir daugelis pasirinko organizuoti akciją taip, kad veiklos keistų viena kitą, susiliedamos į vieną smagų visiems bendruomenės nariams renginį.

Įgyvendinant temą „Praėjusios ateities dienos“, Kvėdarnoje į mokyklą buvo sukviestas gausus būrys įvairaus amžiaus buvusių ir esamų mokinių bei mokytojų, kurie čiupo pieštuką, akvarelę, pastelę ar dar kokį dažą ir tapė, piešė, liejo ant drobės, šilko ar popieriaus lapo tai, kas jiems asocijavosi su tema „Mokykla mano akimis“. Vėliau nutapytais darbais galėjo pasigrožėti į antrą šventės dieną atvykę svečiai.

Šiauliuose mokytoja mokiniams papasakojo apie savo vaikystę ir jaunystę, praleistą Sibire. Kazlų Rūdoje mokytojos drauge su mokiniais aptarė, kad namuose ieškos senelių, tėvelių ir kitų šeimos narių nuotraukų konkrečia tema – kokia mokykla buvo anksčiau, kaip atrodė klasės, kokių dalykų mokėsi mokiniai. Tėveliai turėjo papasakoti apie savo ir senelių mokyklinius laikus

Seirijuose kūno kultūros, gamtos, biologijos pamokas vedė tėveliai. Vaikai liko tuo sužavėti. Technologijų pamokų metu mamos mokė, kaip išsikepti sausainius, pasidalino žiniomis dailės pamokose. Nuotaikingai žavios pradinukų pamokėlės, dalykiškai intelektualios vyresniųjų pamokos parodė, kad mokinių šeimų nariai atsakingai ruošėsi jiems mestam iššūkiui.

Pasirinkę temą „Judėjimo galia“ kuršėniškiai kolona su tarškynėmis ir plakatais keliavo miesto gatvėmis iki stadiono. Pasimankštinę visuotinėje mankštoje, vaikų, tėvų, lopšelių-darželių darbuotojų, svečių komandos bėgo 250 metrų atstumą. Prisiminti savo jaunystės šokius mažeikiškiai pakvietė vaikus, senelius ir tėvelius, kūmas, dėdes ir tetas į šventinę popietę „Kartų šokis“. Garliavoje Dėdė Derlius kartu su Dėdiene kvietė pašokti, padainuoti, pažaisti. Vaikai inscenizavo pasaką „Ropė“. Vaikams buvo įdomu minti mįsles, laimės šulinyje surasti dovanėlę. Žaidimas ,,Karvytės pienas“ sulaukė mažylių dėmesio ir klausimų, iš kur tas pienas atsiranda. Jašiūnuose šeštokai, pasikalbėję su seneliais, sužinojo, kokius žaidimus jie žaidė vaikystėje, ir ilgųjų pertraukų metu pakvietė savo draugus ir pažįstamus išbandyti tuos užmirštus, bet, kaip vėliau paaiškėjo, labai smagius žaidimus. Dovilų darželyje pelytė pakvietė pažaisti liaudies žaidimus, ratelius ne tik vaikučius, bet ir tėvelius, senelius. Po to visi keliavo „kliūčių ruožu“ ieškoti pasislėpusio zuikio, mankštinosi. Po mankštos zuikutis įteikė kiekvienai grupei po žemėlapį, kurio vedami vaikai surado paslėptą lobį – obuolius ir zuikio pyragus. Vilniuje vakaro „vinimi“ tapo tėvų ir pedagogų linijinis šokis, kurį sušokti padėjo choreografas.

Temą „Sveikatai palankių šeimos patiekalų receptų kūrimas“ pasirinko daugelis akcijos dalyvių. Pvz., vilniečiai namuose turėjo pasikalbėti su savo seneliais ir užrašyti jų skaniausius receptus. Visi receptai turėjo būti surišti į vieną knygą ir eksponuojami bendruomenei, o įdomiausias receptas turėjo būti išbandytas per technologijų pamokas. Akcijos dieną šilališkiai mokiniai, mokytojos atsinešė sausainių, meduolių, obuolių, kriaušių. Mokyklos valgykloje virėjos išvirė mėtų arbatos. Ažulaukėje seneliai ir tėveliai į renginį atsivežė paruoštą savo mėgstamiausią patiekalą. Vaikams daug džiaugsmo teikė ne tik linksmybės, bet ir rudeninės vaišės – obuoliai, vynuogės, kriaušės. Akmenėje buvo organizuota „Močiučių“ stotelė – močiutės pasakojo apie savo pomėgius. Atsinešė savo iškeptų pyragų, vaišino vaikus ir dalinosi receptais, pagamino gardžių salotų iš rudens gėrybių, išmokė kitus jas pasigaminti.

Pasirinkę pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimo temą jonaviškiai susipažino su pirmosios pagalbos technika. Saldūviečiai sužinojo, kaip elgtis ir suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio, susižalojimo, kaulų lūžio, bitės įgėlimo, apsinuodijimo smalkėmis atvejais. Buvo mokoma, kaip iškviesti pirmąją pagalbą, kokiais numeriais skambinti, kokią informaciją apie įvykį pranešti, taip pat mokiniai supažindinti su pirmosios pagalbos vaistinėle, jos naudojimu.

Prisijungę prie akcijos ir pasirinkę temą „Atverkime seną skrynią“ dalyviai daug kur prieš renginį salėje sukūrė senovinės seklyčios aplinką. Pvz., vilniečiai mokytojai paprašė mokinių paieškoti namuose senovinių daiktų, staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių, atnešė įvairių rakandų: geldą, rėtį, verpimo ritę, pakabino pieštą rūtos šaką. Sedos bendruomenė rinko indus bei rakandus, mokyklines uniformas ir proginius drabužius renginiui. Kiti mokiniai mokėsi eilėraščių, dainos žodžių, ruošė tautinį šokį. Darželinukai piešė savo močiutes, senelius, prosenelius ir kūrė pasakojimus apie juos. Parengta vaikų piešinių paroda ,,Kiek pasaulyje vaikučių, tiek juos mylinčių močiučių“. Akmenėje kelios močiutės parodė savo mezginius, atsinešė net savo mamos prieš 50 metų siuvinėtas staltieses ir servetėles.

Viešvilėje garbingo amžiaus buvusios pedagogės kūrė, klijavo, siuvinėjo kryželiu, nėrė, audė, mezgė ir demonstravo savo talentus ir gebėjimus mokiniams. Buvo suorganizuota rankdarbių paroda, kurioje puikavosi svečių autoriniai darbai. Alytiškiai šventei pradėjo ruoštis prieš kelias savaites. Smagu, kad senovinių papročių ir tradicijų puoselėjimui neliko abejingi tėveliai ir seneliai. Akcija buvo susieta su šv. Martyno diena. Sužinoję, kad ruošiamasi ją švęsti pagal senovinius papročius, seneliai anūkėliams išdrožė botagėlius, prie jų nuvijo virveles. Vaikai, pasirėdę piemenėlių drabužiais, ir kerdžius raliuodami atkeliavo į rudeniškai papuoštą „sodybą“ švęsti ganiavos pabaigą. Piemenukai skundėsi, kad labai pavargo nuo ganymo ir sušalo, o žiema vis nesirodo ir nesirodo, prisiminė, kokį atpildą už ganymą žadėjo gaspadorius. Drauge su kerdžiumi dainavo daineles, pasakojo šmaikščius pasakojimus apie oželį, žaidė žaidimus, suko ratelius, prisiminė patarles, priežodžius. Šventės metu skambėjo dzūkiška šnekta, vaikai grojo liaudiškais instrumentais: akmenėliais, lazdelėmis, tarškyne, šaukštais, barškučiais. Šventė pasibaigė piemenukų vaišėmis: mamytės ir močiutės vaišino skaniais pyragais ir kmynų arbata.

Plungiškiai vaikai ruošėsi kelionei į Žemaitės memorialinį muziejų Bukantėje. Vaikai su meninio ugdymo mokytoja pasikartojo lietuvių liaudies žaidimus, dainas, šokius.

Konkursas „Laiko juosta“ arba „Kartų dialogas nuotraukose“ buvo pasirinktas Druskininkų darželyje. Čia buvo eksponuojamos šeimų ir giminių nuotraukos, kuriose buvo įamžintos kelios kartos, bei tėvų, senelių, prosenelių ir net proprosenelių daryti namų apyvokos daiktai ir rankdarbiai. Meškuičiuose ruošdamiesi akcijai vaikai domėjosi, kaip gyveno jų seneliai, proseneliai gyveno. Jie rinko senovines nuotraukas ir pasakojo grupės draugams, kas jose nufotografuota, kaip žmonės apsirengę, kokie baldai ir kt. Nuskenuotos nuotraukos buvo sudėtos į filmuką. Agluonėliuose buvo ieškoma bendro jungiamojo ryšio tarp kartų. Nuotraukose atsispindėjo senesniųjų laikų gyvenimo būdas ir mados. Viduklėje kiekvieno vaiko tėveliai sudarė savo šeimos medį, prisiminė savo senelius, prosenelius, tolimesnius giminaičius, kur jie gyveno, ką veikė. Vilniuje pokalbio su mokiniais metu paaiškėjo, jog namuose savarankiškai jiems nepavyko užpildyti savo genealoginio medžio, tad teko pasikviesti į pagalbą senelius. Plikiškėse mokyklos bendruomenė gamino savo medį. Kiekvienas, atėjęs į šventę, buvo nufotografuotas ir jo nuotrauka „įkelta“ į medį. Kaip ir dera, ant žemųjų šakų „įsikūrė“ seneliai, aukščiau – mamos ir tėtės, o ant viršutinių šakelių „suposi“ vaikai. Jonučiuose iš bendruomenės atneštų nuotraukų buvo sukurtas elektroninis albumas, kurį per mokyklos TV pertraukų metu žiūrėjo mokyklos bendruomenė.

Kartu padainuoti  patrepsėti, pasisukti smagiame ratelyje pakvietė vienos Šiaulių mokyklos bendruomenė. Susirinkusiems dainavo auklėtinis su savo močiute bei sesute. Viduklės šventėje jaunosios ir senosios kartų atstovai varžėsi dainų, šokių, anekdotų pasakojimo rungtyse. Žiūrovai galėjo balsuoti už jiems įdomiausią pasirodymą, taip varžytuvėse sukeldami dar daugiau intrigos.

Raseiniuose klasių durys buvo papuoštos šypsenėlėmis, raginančiomis visus šypsotis ir taip prisijungti prie Juoko (šypsenos) galios akcijos. Rytą klasių bendruomenės pradėjo nuo palinkėjimų vieni kitiems linksmos dienos, pasidalino šypsenomis su mokytojais ir visais mokyklos darbuotojais. Nepamiršo ir savo artimiausių žmonių – piešė šypsenėles ir dovanojo tėveliams, seneliams, kaimynams. Mokytojai šypsenėlėmis vertino mokinius. Mokiniai rinko gražiausią šypseną, taip pat veidukais-šypsenėlėmis įsivertino savo nuotaiką kiekvienos pamokos pabaigoje, rinko mintis apie šypsenos galią. Neveronyse rytą vaikai rinkosi pasipuošę neįprastai, skanduodami „Chi-chi-cha-cha įsijunki šypseną“. Nusišypsojusiems buvo prisegamos emblemos, kurias pasigamino patys vaikai. Veikloje dalyvavo mamytės ir tėveliai. Viena mama skaitė juokingą pasaką, visi dainavo dainą „Ar sakyti man teisybę“, po kurios vaikai voliojosi ant kilimo ir juokėsi.

Norėję padėkoti bendruomenės nariams vilniečiai paruošė padėkas savo seneliams – origami gėles (tulpes) – nevystančias, visus metus akį džiuginančias dovanėles. Šias tulpes namie mokiniai įteikė savo mylimiausiems seneliams. Kiti mokiniai gamino gėles ir sveikinimus įteikė salėje esantiems visiems suaugusiesiems (seneliams, močiutėms, mokytojams, auklėtojams, mamytėms, tėveliams). Radviliškyje mokiniai kartu su tėveliais ar seneliais kūrė skulptūrėles iš rudens gėrybių. Jas eksponavo renginio metu. Per dailės pamokas mokyklos pradinukai kūrė atvirukus „Tau, mokytojau“. Kiti per dailės ir technologijų pamokas gamino dovanėles seneliams. Kaune jaukioje aplinkoje vaikai žaidė bei mokėsi gražių žodžių. Padedant pedagogui jie sužinojo, kokie gražūs žodžiai dažniausiai vartojami, kokius malonius žodelius vaikams sako suaugusieji namuose.

Daug kur akcijos dalyviai buvo apdovanoti diplomais, medaliais, paruoštais siurprizais vaikučiams, tėvams ir svečiams.

Renginio dalyviai neslėpė savo gerų emocijų:

„Visi renginio dalyviai bendraudami ir kartu mokydamiesi puikiai jautėsi, įrodydami, kad žmogui reikia bendravimo, kad sėkmingas bendravimas – svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis, kad stengdamiesi mokytis vieni iš kitų, perimdami patirtį gebėsime puikiai jaustis gyvenime. (Jonavos rajono Bukonių pagrindinė mokykla)

„Norėtųsi, kad tokie renginiai gimnazijoje taptų tradicija“. (Sedos Vytauto Mačernio gimnazija)

„Tėveliai buvo labai susirūpinę, kad jau neprisimena ar netgi nežino savo protėvių vardų, gimimo datų, kai prašėme užpildyti šeimos medžio schemą, todėl džiaugėsi paskatinti ieškoti“. (Alytaus lopšelis-darželis „Vyturėlis“)

„Sakoma, jog „gerai organizuota šventė – tai lyg meno kūrinys“, tai tokia ir buvo kartų dienos šventė (Šiaulių r. Kužių lopšelis- darželis „Vyturėlis“)

„Kuo daugiau tokių renginių, kai esame visi kartu ir vaikai, ir tėveliai, ir broliukai, ir močiutės, ir auklėtojos. Vaikai buvo laimingi. (Naujosios Akmenės vaikų lopšelis-darželis „Atžalynas“)

„Manau, kad mokykla gali nutiesti tiltus tarp kartų, suburti pačius mažiausius, jaunus ir vyresnio amžiaus žmones. Dalinomės patirtimi, išmintimi, gyvenimo tradicijomis, pamatėme, kaip atrodo šiandieninė mokykla ir ką joje veikia vaikai“. (vokalinės grupės „Romantika“ narė Stasė Jokšienė iš Telšių)

 

Akcijos renginių apžvalgą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dalia Sabaliauskienė

 

Daugiau akcijos renginių nuotraukų www.smlpc.lt . Facebook paskyroje

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...