Apsinuodijimų grybais galima išvengti

Prasidėjus grybavimo sezonui Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Reikia atminti, kad grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis virškinimo sutrikimais, kurie prasideda jau po pusvalandžio ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos ir pilvo skausmais, viduriavimu. Minėti simptomai neretai praeina savaime per 2–4 valandas. Sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus sukelia suvalgyti nuodingi grybai. Apsinuodijimui nuodingų savybių turinčiais grybais yra būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti 6-48 val. po grybų valgymo. Vėlgi žmogų kankina pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kuris savaime išnyksta, tačiau šiuo metu prasidėjęs ūminis kepenų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus svaikatai, bet ir gyvybei.

Centro duomenimis, 2014 metais Panevėžio miesto gyventoja apsinuodijo namuose konservuotais grybais. Šiais metais nebuvo registruota apsinuodijimo grybais atvejų Panevėžio apskrityje.

Grybautojams patariama rinkti tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai yra labai panašūs. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20-500 metrų. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Taip pat pavojinga rinkti senus, ištižusius, sukirmijusius ar šalnų pakąstus grybus. Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant, tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybavimui tinka medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais. Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva – grybų vartoti negalima. Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti. Svarbu grybus gerai išvirti, o jų nuovirą – išpilti. Dar geriau, jei nuoviras nupilamas kelis kartus, tokiu atveju iš grybų pasišalina daug nuodingų medžiagų ir taip galima sumažinti apsinuodijimų riziką. Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Nepirkti turguje konservuotų grybų. Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 °C temperatūroje.

                   Visais apsinuodijimo atvejais būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Atkreipiame dėmesį, kad kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tuo apsinuodijimas sunkesnis, o apsinuodijimo požymiai nuo skirtingų rūšių grybų atsiranda skirtingu metu. Pasikonsultuoti dėl apsinuodijimų grybais galima su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.

 

Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Povilas Bružas, tel. (8 45) 467 963, el. paštas: povilas.bruzas@paneveziovsc.sam.lt

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyr. specialistė (ryšiams su visuomene) Vilda Bajoriūnienė, tel. (8 45) 596 173, el. paštas: vilda.bajoriuniene@paneveziovsc.sam.lt

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...