Apskritojo stalo diskusijoje – antikoaguliantų kompensavimo klausimai

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė neatmeta galimybės, kad antikoaguliantai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šių vaistų, tirpdančių trombus ar blokuojančių jų susidarymą, kompensavimo klausimai aptarti sveikatos apsaugos ministrės susitikime su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus universiteto ligoninių profesūra – žymiais šalies kardiologais, pulmonologais, neurologais, angiochirurgais, traumatologais.

Susitikime Vyriausiasis SAM specialistas kardiologijai profesorius, akademikas Aleksandras Laucevičius pasidžiaugė, kad pirmą kartą ministerijos vadovybė su specialistais dalyvauja apskritojo stalo diskusijoje, kur aptariami svarbūs trombozių gydymo ir jų prevencijos klausimai.

Statistika rodo, kad nuo trombozių sukeltų infarktų, insultų, plaučių embolijų, pooperacinių komplikacijų Europoje per metus žūsta apie pusė milijono žmonių. Lietuvoje giliųjų venų trombozėmis, prieširdžių virpėjimu serga apie 3–5 tūkstančius žmonių. Trombozių pasekmė – sunkūs, ne visada pagydomi susirgimai.

LSMU ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, profesoriaus Albino Naudžiūno teigimu, giliųjų venų trombozių, sukeliančių plaučių emboliją nemažėja. Profesorius pastebėjo, kad dar 1961 m. buvo įrodyta, kad  heparinas žymiai sumažina mirčių nuo plaučių embolijų skaičių. Šis, po odą leidžiamas preparatas, kaip ir kiti antikoaguliantai nėra kompensuojamas.

„Žmogui po plaučių embolijos sėkmingo gydymo stacionare dažnai dar kelis mėnesius reikia skirti antikoaguliantus, o tai brangūs ir todėl nevisiems prieinami vaistai“, – sakė prof. A. Naudžiūnas.

Nebrangus, prieinamas antikoaguliantas yra varfarinas, tačiau jis tinka ne visiems pacientams. Jį vartojantis asmuo turi būti atidžiai stebimas gydytojo, nuolat atliekami kraujo tyrimai, keičiamos dozės.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, profesorius Rimvydas Šlapikas diskusijoje pateikė Europos kardiologų draugijos duomenis, liudijančius, kad per pastaruosius metus į rinką atėję trys nauji preparatai, žymiai padidino trombozių gydymo efektyvumą. Prof. A. Laucevičiaus teigimu, naujos kartos geriamieji antikoaguliantai pranašesni už varfariną, nes veikia stabiliai ir nesukelia komplikacijų

 Diskusijoje pabrėžta, kad modernieji antikoaguliantai yra kompensuojami beveik visose Europos Sąjungos valstybėse.  

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pritarė profesūros nuomonei, kad kraujo krešumą mažinančių preparatų kompensavimas būtų socialiai teisingas, didintų jų prieinamumą. Pasak ministrės, SAM ir Valstybinės ligonių kasos specialistai artimiausiu metu pateiks duomenis , kiek reikėtų lėšų šiems vaistams kompensuoti.

„Jeigu kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kaip planuojama, padidės 4,1 procento arba 56,1 mln. eurų. Lėšos, skiriamos už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones turėtų padidėti 4,2 procento – 10,8 mln. eurų. Todėl tikėtina, kad atsiras lėšų ir naujiesiems antikoaguliantams kompensuoti“, – sakė R. Šalaševičiūtė. Pasak ministrės, svarstymai ir dokumentų rengimas galėtų užtrukti apie devynis mėnesius, tad nuo kitų metų birželio 1 d. ligoniai galėtų sulaukti naujų vaistų.

 SAM Ryšių su visuomene skyrius

samrsv@sam.lt, www.sam.lrv.lt

 Sekite naujienas Sveikatos apsaugos ministerijos Facebook puslapyje!

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...