Baigėsi „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo plėtojimas Lietuvoje“ projektas

Gyventojų sveikatai įtaką daro įvairūs veiksniai: ekonominiai, socialiniai, aplinkos. Dauguma šių veiksnių peržengia sveikatos sektoriaus ribas ir yra susiję su kitais sektoriais. Jų priimami sprendimai, strateginių veiklos krypčių numatymas ir jų įgyvendinimas gali daryti teigiamą arba neigiamą poveikį dabarties ir ateities kartų sveikatai. Didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai, verčia atsigręžti į jau minėtą platų sveikatai įtakos turinčių veiksnių spektrą. Siekiant užtikrinti daugiasektorinę veiklą šalies gyventojų sveikatos labui yra būtinas visų šalies valdžios lygių politinis įsipareigojimas, kuris tarptautinėje erdvėje įvardijamas kaip „sveikata visose politikos srityse“ ir „visos Vyriausybės darbas“. Sveikatos apsaugos reikalavimai yra įvairių Europos Bendrijos politikos sričių sudedamoji dalis.

 

Europos Komisijos sveikatos politikoje įtvirtintas – siekis spręsti daugelį pagrindinių sveikatos problemų, labiau atsižvelgti į sveikatos aspektus kitose politikos srityse. Siekiant efektyvios viešosios politikos būtinas visų sektorių ir žinybų dalyvavimas ir bendradarbiavimas priimant sprendimus, susijusius su sveikatai įtaką darančiais veiksniais, atliekant poveikio sveikatai vertinimą pagal kompetenciją ir, visų pirma, geras priimamų sprendimų galimų pasekmių visuomenės sveikatai supratimas. Europos Sąjungos Amsterdamo sutarties 152 str. pažymima, kad rengiant ir įgyvendinant strategijas bei priemones reikia užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, o laiku atliktas sprendimų poveikio sveikatai įvertinimas, tarpžinybinis bendradarbiavimas padėtų išvengti neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai ir gerovei.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – PVSV) jau kelis dešimtmečius buvo sėkmingai taikomas Europos šalyse senbuvėse bei buvo pradėtas taikyti kai kuriose naujosiose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvoje – atliekamas nuo 2004 metų vertinant planuojamą ūkinę veiklą. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia PVSV kaip procedūrų, metodų ir priemonių derinį, pagal kurį vertinamas galimas politikos, programos ar projekto poveikis visuomenės sveikatai ir kiek gyventojų patirs šį poveikį (1999 m., Gotenburgo susitarimas, Pasaulio sveikatos organizacija). Trumpai tariant, tai kritiškas politikos, programos ar projekto įvertinimas, siekiant padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą jų įtaką gyventojų sveikatai.

2010 metais Lietuvoje buvo pradėtas įgyvendinti projektas ,,Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo plėtojimas Lietuvoje“, finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3-VRM-02-V priemonę „Viešųjų politikų reformos skatinimas“ (toliau – priemonė). Projekto įgyvendinimo trukmė – 5 metai.

Projekto tikslas buvo prisidėti prie sveikatos priežiūros reformos Lietuvoje tęstinumo ir tobulinti bei plėtoti PVSV. Projekto uždaviniai buvo įvertinti PVSV taikymą Lietuvoje, parengti PVSV tobulinimo ir plėtojimo priemones, stiprinti administracinius PVSV gebėjimus, didinti poveikio sveikatai vertinimo svarbą dalyvaujančiuose ar susijusiuose su PVSV vertinimu sektoriuose ir institucijose. Tai atitinka Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto įgyvendinimo priemonės „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ tikslą – siekiant socialinės ir ekonominės plėtros, vykdyti ir (ar) kryptingai tęsti viešųjų politikų (profesinio mokymo, mokslo ir studijų, sveikatos priežiūros sistemos, socialinių paslaugų ir darbo rinkos) reformas, nes siekiama kryptingai ir nuosekliai tęsti sveikatos priežiūros sistemos dalies – visuomenės sveikatos priežiūros sistemos − reformą, numatant priemones ir sukuriant įrankius (algoritmus) PVSV tobulinti ir plėtoti.

Projekto tikslinė grupė buvo Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros specialistai planuojantys, vykdantys ar dalyvaujantys vykdant sveikatos priežiūros sistemos reformą visuomenės sveikatos priežiūros srityje ir teikiantys viešąsias visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su PVSV; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios PVSV ir poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas; valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, taip pat transporto, turizmo, žemės ūkio, energetikos, aplinkos apsaugos sektorių specialistai.

2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje vykusioje projekto „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo plėtojimas Lietuvoje“ baigiamojoje konferencijoje dalyvavę visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, savivaldybių bei valstybės institucijų atstovai, dirbantys PVSV srityje, susipažino su projekto lėšomis parengta metodine medžiaga ir jos pritaikymo galimybėmis praktiniame darbe.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė konferencijos pradžioje sakė: „Nauja Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono politika ir strategija – „Sveikata– 2020“ skirta sveikatai ir gerovei. Jos poreikį padiktavo besikeičianti aplinka: demografinė situacija (žmonės gyvena ilgiau, turi nedaug vaikų), globalizacija ir migracija (žmonės migruoja šalies viduje ir tarp šalių, auga miestai), naujos technologijos, labiau informuoti ir reiklesni piliečiai, sveikatos svarbos žmogaus vystymuisi (raidai) pripažinimas. Greta širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė prarastų sveiko gyvenimo metų priežastis, vis stiprenę poziciją užima depresijos. Ir toliau infekcinės ligos, tokios kaip AIDS, tuberkuliozė, išlieka iššūkiu, atsiranda antibiotikams atsparių organizmų. Nors „Sveikata 2020“ iš esmės skirta sveikatos apsaugos ministerijoms ir sveikatos ministrams, tačiau ja siekiama įtraukti kitus ministrus, politikos formuotojus bei suinteresuotą visuomenę, kurie gali prisidėti prie gyventojų sveikatos ir gerovės. Sveikata ir sveika visuomenė yra viena iš darnaus vystymosi sąlygų. Kaip teigiama Rio+20 deklaracijoje „Ateitis, kurios norime“ (angl. Future we want), „sveikata yra sąlyga, rezultatas ir rodiklis visoms trims darnaus vystymosi dimensijoms“.

 „Poveikio sveikatai vertinimas yra veiksmingas įrankis, turintis unikalią galimybę suteikti informacijos priimant viešosios politikos sprendimus, kaip atsaką į globalius iššūkius. Šis moksliškai pagrįstas įrankis teikia supratimą (informaciją) apie ryšius tarp sveikatos ir visų sektorių veiklų, taip pat padeda įvertinti sveikatos rezultatus, kuriuos kiekvienas sektorius gali pasiekti. Poveikio sveikatai vertinimas padeda priimti praktinius sprendimus, kaip stiprinti sveikatą tiek vietos lygmeniu, tiek pasauliniu mastu. Džiaugiuosi, kad Europos socialinio fondo lėšomis vykdomas projektas, buvo sėkmingai įgyvendintas Lietuvoje ir jo metu sukurtais produktais gali naudotis visos suinteresuotos tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės institucijos bei jų specialistai“,− konferencijos metu kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas sakė: −„Projekto „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo plėtojimas Lietuvoje“ metu buvo parengti ir publikuoti 3 PVSV metodiniai leidiniai, 11 PVSV metodinių rekomendacijų atskiroms aktualioms ūkio šakoms ir skirtingų sektorių strateginiams dokumentams vertinti, plečiamos PVSV taikymo sritys. Taip pat buvo parengtos 6 PVSV mokymo programos ir pagal šias programas kursus baigė 143 valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos, transporto, turizmo, žemės ūkio, energetikos, aplinkos apsaugos sektorių specialistai. Planuojama, kad pagal parengtas programas specialistų mokymai bus tęsiami ir ateityje.“

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Ramunė Poliakovienė – projekto vadovė − konferencijos dalyviams išsamiai pristatė projekto įgyvendinimo eigą ir rezultatus: „Projekto pasiekimai ir rezultatai turėjo teigiamą poveikį projekto tikslinei grupei, nes sustiprino sveikatos priežiūros, transporto, turizmo, žemės ūkio, energetikos, aplinkos apsaugos sektorių specialistų administracinius gebėjimus bei prisidėjo didinant viešojo administravimo efektyvumą. Šiuo projektu buvo sudarytos prielaidos pagerinti ekonominės veiklos reglamentavimą bei viešųjų paslaugų teikimą gyventojams ir verslui, tenkinant didėjančius jų poreikius ir lūkesčius.“

UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ ekspertė Ineta Pačiauskaitė pristatė 2010 m. parengtą  PVSV suinteresuotų dalyvių poreikių ir galimybių bei PVSV teisinio reglamentavimo bei jo praktinio įgyvendinimo Lietuvoje analizes. Šių veiklų analizių rezultatai prsidėjo prie projekto uždavinio įgyvendinimo – įvertinti PVSV taikymą Lietuvoje, parengti PVSV tobulinimo ir plėtojimo priemones.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jociutė konferencijoje pristatė sveikatos aspektų integravimo į sprendimų poveikio vertinimo rekomendacijas.

2012 m. pagal patvirtintą naują teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas siekiant tobulinti viešosios politikos formavimą, sprendimų priėmimą, suteikti rengiančioms ir priimančioms sprendimus valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą. Dažniausiai nagrinėjami netiesiogiai su poveikiu sveikatai susiję aspektai, tokie kaip poveikis aplinkai ir socialinei sričiai. Tačiau taikomas poveikio vertinimas dažniausiai nenagrinėja galimų sprendimų pasekmių sveikatai ir sveikatos sistemai. Toks sveikatos aspektų ignoravimas buvo iš dalies susijęs su rekomendacijų trūkumu Sveikatos aspektų integravimo į sprendimų poveikio vertinimą rekomendacijos buvo parengtos siekiant įgyvendinti vieną iš projekto uždavinių – didinti poveikio sveikatai vertinimo svarbą dalyvaujančiuose ar susijusiuose su poveikio sveikatai vertinimu sektoriuose ir institucijose. Sveikatos aspektų integravimo į sprendimų poveikio vertinimą rekomendacijos, skirtos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri jomis vadovaudamasi galėtų parengti reikalingus teisės aktų projektus; taip pat mokslo institucijoms ir vertintojams, kaip suteikiančios metodinę pagalbą atliekant poveikio sveikatai vertinimą. „Malonu girdėti, kad mūsų pasiūlymais dėl sveikatos aspektų integravimo į sprendimų poveikio vertinimą pasinaudojo projekto valdymo grupė ir vadovaudamasi jais parengė ir publikavo PVSV metodinius leidinius“, – akcentavo dr. Aldona Jociutė.

Įgyvendinant projekto uždavinį – parengti PVSV tobulinimo ir plėtojimo priemones, stiprinti administracinius PVSV gebėjimus, projekto įgyvendinimo metu buvo parengta keletas PVSV metodinių rekomendacijų, kurios buvo pristatytos konferencijos dalyviams. UAB „Infraplanas“ vykdančioji direktorė Aušra Švarplienė pristatė kelių transporto infrastruktūros PVSV metodines rekomendacijas ir jų taikymo praktiniame darbe galimybes. UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos padalinio projekto vadovė Irena Taraškevičienė – atliekų perdirbimo įmonių PVSV, gyvulininkystės kompleksų PVSV, vėjo energetikos PVSV metodines rekomendacijas. Taip pat Irena Taraškevičienė konferencijos dalyviams pristatė įvairaus lygmens sektorinių strateginių dokumentų PVSV metodines rekomendacijas bei planų ir programų strateginių pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus.

Tarp konferencijos dalyvių vyko ir diskusijos dėl PVSV metodinių leidinių ir metodinių rekomendacijų praktinio taikymo, būsimų ir esamų visuomenės sveikatos specialistų PVSV gebėjimų stiprinimo, PVSV srities teisinio reglamentavimo ir praktinio taikymo.

Projektu pasiekti rezultatai: atlikta išsami PVSV taikymo Lietuvoje analizė ir nustatyti suinteresuotųjų dalyvių PVSV poreikiai ir galimybės, patobulintos ir parengtos naujos PVSV procedūros ir metodikos, parengti PVSV stebėsenos, kokybės įvertinimo ir audito algoritmai bei metodinės rekomendacijos, parengtos ir įdiegtos PVSV gebėjimų stiprinimo priemonės, parengtos įvairaus lygmens strateginių dokumentų PVSV metodinės rekomendacijos ir modeliai, atlikti bandomieji strateginių dokumentų PVSV, parengtos mokymo programos supratimui apie PVSV plėtoti įvairiuose sektoriuose ir organizuoti mokymai, parengti planų ir programų strateginio pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai – iš viso buvo pasiekti 27 veiklų įgyvendinimo rodikliai. Projekto medžiaga paviešinta Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainėje bei padalinta konferencijos dalyviams USB atmintinėse. Visi šie projekto darbai buvo atlikti siekiant, kad ūkinės veiklos plano ar programos sprendimai turėtų teigiamą poveikį Lietuvos visuomenės sveikatai, sumažintų ar būtų pašalintas neigiamas poveikis, atliekant strateginį PVSV.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė

 

Daugiau renginio nuotraukų rasite www.smlpc.lt Facebook paskyroje

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

Parašykite komentarą