Dažniausi vaikų sužalojimai įvyksta namuose

Perskaičius spaudoje ar pamačius per televiziją pranešimą apie nelaimę, įvykusią vaikui, nukrečia šiurpas. Susižalojęs, skausmą kenčiantis vaikas – tai, kas bene labiausiai skaudina tėvus, artimuosius ir aplinkinius. Kiekvienas stengiasi apsaugoti vaikus nuo traumų, deja, įvairūs sužalojimai yra viena pagrindinių pablogėjusios sveikatos, kartais neįgalumo ar netgi mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis mokslininkų seniai atkreipė dėmesį į tai, kad mažesni vaikai dažniausiai sužalojimus patiria namuose, o mokyklinio amžiaus vaikai dažniau nukenčia nuo eismo traumų. Pastarųjų prevencijai skiriama daug dėmesio, o apie vaikų saugą namuose žinoma dar labai mažai. Liūdna statistika byloja, kad laikas atkreipti dėmesį į vaikų sužalojimų namuose problemą ir imtis atitinkamų prevencijos priemonių.  

Vaikai krenta, įsipjauna, nudega, apsinuodija

Remiantis Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos duomenimis, 2014 m. dėl išorinių atsitiktinių sužeidimų, įvykusių namuose, stacionare atsidūrė 1608 vaikai, iš jų net 1155 patyrė įvairius nukritimus, 463 buvo gydyti dėl apsinuodijimų, 304 stacionare gulėjo dėl nudegimų. Beveik 11 tūkst. vaikų dėl namuose įvykusių sužalojimų prireikė ambulatorinės pagalbos.

Dar liūdnesni Mirties priežasčių registro duomenys. 2014 m. dėl išorinių atsitiktinių mirties priežasčių, neskaitant transporto traumų, netekome net 22 vaikų. Šie skaičiai – tai tik ledkalnio viršūnė – kasdien Lietuvos vaikai patiria daugybę sužalojimų, kurie nėra užregistruojami.

2015 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko 0–5 m. vaikų sužalojimų namuose paplitimo tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 0–5 m. amžiaus vaikai dažniausiai patiria šiuos sužalojimus: kritimą, įsipjovimą ar įsidūrimą, nudegimą ar nusiplikinimą, užspringimą ar dusimą. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nagrinėjant vaikų, gulėjusių stacionare, traumas paaiškėjo, kad dažniausia traumų priežastis yra įvairūs nukritimai, nutinkantys lygioje vietoje arba iš aukščio. Retesni sužalojimai yra nudegimai, būdingiausi mažiausiems vaikams – 0–4 m. amžiaus. Šio amžiaus vaikai dažniausiai nusidegina karštu maistu, gėrimais, riebalais ar maistiniais aliejais, karštu vandeniu ar jo garais. 

Dar vienas dažnas vaikams nutinkantis sužalojimas – apsinuodijimas. Pastarąjį dažniausiai patiria 1–4 m. ir 15–17 m. amžiaus vaikai, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos. 10–17 m. paaugliai dažniausiai apsinuodija alkoholiu, 1–9 m. – vaistais, biologinėmis medžiagomis ar narktoikais, o kūdikiai – nemedicininės paskirties produktais. Visų minėtų sužalojimų galima išvengti imantis atitinkamų prevencijos priemonių.

Kaip apsaugoti vaikus nuo sužalojimų?

Didžiausia atsakomybė dėl vaikų sužalojimų namuose krenta ant tėvų arba globėjų pečių. Nėra vieno būdo, kuriuo būtų galima apsaugoti vaikus nuo traumų, būtinos kompleksinės priemonės. Efektyvu derinti vaikų mokymą, tinkamą jų priežiūrą ir įvairias papildomas saugos priemones.

Vaikų mokymas yra vienas iš svarbiausių sužalojimų prevencijos principų. Dažnas tėvų požiūris, jog vaikas turi patirti sužalojimą, kad būtų atsargesnis ateityje, yra klaidingas. Dar prieš patiriant bet kokį sužalojimą derėtų vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, aiškinti apie tai, kas yra nesaugu, apie pavojus, tykančius namuose, taip pat kaip jų išvengti. Reikia parodyti ir papasakoti, kokiais daiktais jie gali susižaloti, kaip išvengti tokių sužalojimų. Tėvams ir globėjams pagelbėti gali įvairios spalvinimo knygutės saugos namuose tematika, taip pat užduotys ir žaidimai, viktorinos, kurių metu mažesni vaikai įgytų reikiamų žinių. Vaikų saugos namuose mokymas nebūtinai turi būti nuobodus, varginantis ir alinantis užsiėmimas, atvirkščiai – tai gali ir turi būti linksmas procesas, ateityje padėsiantis apsisaugoti nuo traumų.

Tinkama vaikų priežiūra. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. atvejų sužalojimo metu vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai rodo, kad arba suaugusiųjų priežiūra yra netinkama, arba vien jos nepakanka apsaugoti vaikus nuo patiriamų traumų. Bet kokiu atveju nederėtų palikti vaikų be priežiūros, ypač ten, kur jie gali patirti sužalojimus. Vaikai yra labai judrūs. Todėl labai svarbu nuolat stebėti vaikus, kad jų kelyje nepasitaikytų itin pavojingų daiktų, kuriais jie gali susižaloti. Rizika patirti sužalojimą išauga visais atvejais, kai vaikai nėra prižiūrimi suaugusiųjų. Nederėtų vaikų palikti vienų žaidžiančių su gyvūnais, žaidimo aikštelėje. Neleiskite mažiems vaikams naudotis virtuvės įranga be priežiūros. Nuolat šalia esantis suaugęs žmogus gali ne tik padėti išvengti sužalojimo, bet ir greitai ir laiku suteikti pagalbą įvykus nelaimei.  

Saugos priemonės. Pasitaiko atvejų, kai vaikai yra mokomi, nuolat prižiūrimi suaugusiųjų, tačiau vis tiek patiria vienokią ar kitokią traumą. Užkirsti joms kelią gali padėti įvairios išorinės apsaugos priemonės. Tai gali būti šalmas, įvairios kelių/delnų/alkūnių apsaugos, taip pat įvairios priemonės, užtikrinančios saugą namuose: dūmų detektoriai, spintelių užraktai, apsauginės tvorelės, langų atidarymo ribotuvai, dūmų detektoriai, orkaičių ir viryklių apsaugos, vaistų ir cheminių priemonių laikymas vaikams nepasiekiamoje vietoje ir pan. Daugelis šių priemonių yra nebrangios, tačiau tikrai efektyvios užkertant kelią sužalojimui. Reikia paminėti ir tai, kad kartais ir priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo sužalojimų, gali tapti traumos priežastimi, todėl labai svarbu įsitikinti, kad priemonė yra saugi, atitinka visus Europos standartus ir kokybės reikalavimus, kad naudojama tinkamai, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.

Požiūris, kad traumos yra neišvengiamos – klaidingas. Sužalojimų galima išvengti – tereikia imtis tinkamų priemonių. Vaikai nėra kalti dėl patiriamų sužalojimų, todėl suaugusiesiems būtina prisiimti atsakomybę, mokyti, kaip išvengti sužalojimų namuose, užtikrinti jų saugą įvairiomis priemonėmis ir niekada nepalikti mažų vaikų be priežiūros. Saugokime vaikų sveikatą ir gyvybę, juk jie – mūsų ateitis.

 

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

www.smlpc.lt

 

 

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...