Didžiausias erkių aktyvumas – pavasarį

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad erkės šiuo metu jau yra aktyvios. Šie krauju mintantys parazitai yra pavojingi žmonėms ir gyvūnams, nes platina infekcines ligas. Dažniausios erkių žmonėms platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Jos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių.

Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra viena didžiausių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, praėjusiais 2015 metais Kauno mieste užregistruoti 308 Laimo ligos atvejai ir 29 erkinio encefalito atvejai. Per du pirmuosius 2016 metų mėnesius jau registruoti 7 Laimo ligos atvejai.

Dėl palankaus klimato ir gamtinių sąlygų erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia itin sunkius sveikatos sutrikimus. Pavasarį erkės yra itin aktyvios, kadangi po žiemos joms būtina pasimaitinti krauju ir išgyventi. Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkinio encefalito ligos eiga dažniausiai būna dvifazė. Pirmajai fazei būdingas karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmosios ligos stadijos būna „tariamojo pasveikimo“ periodas, trunkantis 1–33 dienas. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Žmogus nuo erkinio encefalito gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Laimo liga pradžioje dažniausiai būna menkai išreikšta, vystosi lėtai, trunka keletą metų ir negydoma arba neteisingai gydoma gali baigtis sunkiu invalidumu. Pirmieji Laimo ligos požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Apie 70 proc. pacientų erkės įsisiurbimo vietoje susidaro ribotas, lėtai besiplečiantis, neskausmingas paraudimas – raudonė, kuri gali trukti keletą dienų, savaičių arba net mėnesių. Kitiems 30 proc. pacientų raudonės nebūna, nors taip pat gali būti neryškių negalavimo požymių. Pirmieji ligos reiškiniai paprastai praeina savaime, net negydomi, tačiau po kelių savaičių, mėnesių ar net po vienerių–dvejų metų atsiranda įvairių ir jau ryškių šios klastingos, su sifiliu daug bendra turinčios ligos simptomų.

Įvairiose Laimo ligos stadijose gali persikreipti veidas, sutrikti miegas, širdies veikla, atmintis, regėjimas, atsirasti sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmų, odos pažeidimų ir kt. Ypač dažnai pasitaiko įvairių nervų sistemos pažeidimo požymių, iš kurių neretas yra nugaros arba sprando srities radikulitas. Ligonis dažnai jaučia nuolatinį nuovargį. Tačiau pasireikšti gali ne visi minėti simptomai. Dažniausiai jų būna tik vienas kitas (atsirasti jie gali ne vienu metu), kartais tik vienas, bet ryškus. Laimo liga gydoma antibiotikais, vakcinos jai nėra. Labai greitai pašalinus erkę, sumažėja tikimybė užsikrėsti šia liga, kadangi Laimo ligos sukėlėjas dauginasi labai lėtai.

Efektyviausios erkių platinamų ligų profilaktikos priemonės yra:

•      Vakcinacija (visiems Lietuvos gyventojams reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes gyvename endeminėje zonoje). Vakcinos patikimumas siekia 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, esant poreikiui galima pasirinkti greitesnę skiepijimo schemą, todėl šiuo metu skiepytis tikrai verta ir rekomenduojama.

•      Erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama aplinkos priežiūra, sudarant nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi.

•      Individualios apsaugos priemonės: tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką rekomenduojama apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis. Rankogalių ir kelnių klešnių apačia turi būti prigludusi. Galvą rekomenduojama užsidengti skarele ar kepure. Grįžus namo būtina atidžiai apsižiūrėti visą kūną. Vilkėtus drabužius patariama pakabinti saulėtoje vietoje – sausoje ir šviesioje patalpoje erkės išgyvena labai trumpai. Naudojant repelentus (erkes atbaidančias medžiagas), atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytas instrukcijas. Vaikams galima naudoti tik specialiai jiems skirtus preparatus.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ją pašalinti. Prieš traukiant erkę negalima naudoti jokių riebalų ir kitų medžiagų, kadangi tai tik suintensyvina erkės mitybą. Traukiant erkę pincetu, jos nereikia sukioti į visas puses, erkę ištraukti reikia staigiu judesiu. Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Ištrauktos erkės neverta vežti į laboratoriją tyrimams, kadangi efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti, jei erkė buvo infekuota, nėra.

Apie 80 proc. kauniečių erkių platinamomis ligomis užsikrečia Kleboniškyje, Lapėse, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Gervėnupyje, Šlienavoje, Grabuciškėse. Erkių platinamų ligų rizikos grupės: grybautojai, uogautojai, žvejai, turistai, stovyklautojai, sportuojantys lauke.

Informaciją parengė: Giedrė Macaitienė, visuomenės sveikatos specialistė

Daugiau informacijos: Monika Straupytė, viešųjų ryšių specialistė, tel. (8-37) 454 717, el. p. Monika.Straupyte@kaunovsb.lt

Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento informacija.  

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...