Ekonominio ir socialinio nepakankamo energetinio efektyvumo būsto vertinimo modelio pritaikymas Lietuvoje

Žmonių gyvenamoji vieta daro įtaką jų sveikatai ir galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką būstą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Jungtinės Karalystės Pastatų tyrimo įstaiga (angl. Building Research Establishment) parengė Ekonominio ir socialinio nepakankamo energetinio efektyvumo būsto vertinimo modelio pritaikymo Lietuvoje ataskaitą. Joje pristatoma Lietuvos būsto apžvalga, lyginamoji būstų statistika Lietuvoje ir pasirinktose šalyse, miesto ir kaimo būsto palyginimas Lietuvoje.

Lietuvoje nėra vykdoma nuolatinė nacionalinė būsto būklės stebėsena, tačiau yra prieinami visuotinių gyventojų ir būstų surašymų (paskutinis vyko 2011 m.) duomenys. Kai kuriuos duomenis turi Eurostatas, kai kurios valstybinės įstaigos (Lietuvos statistikos departamentas, Statybos produkcijos sertifikavimo centras). 2011 m. vykęs visuotinis gyventojų ir būstų surašymas parodė, kad 3019444 Lietuvos gyventojai gyvena 1389059 būstuose.

Lietuvos namų ūkiai, palyginti su Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija, yra panašaus dydžio (viename būste vidutiniškai gyvena 2,5 asmens), tačiau patys būstai yra žymiai mažesni. Tai daugiausia yra todėl, kad dauguma lietuvių gyvena nedideliuose butuose, o ne namuose.

Lietuvos būstų ypatybės priklauso nuo jų amžiaus, konstrukcijos tipo, lokalizacijos. Lietuvos pastatų išvaizdai taip pat daro įtaką istorinis kontekstas.

Prieš „sovietizaciją“, po Antrojo pasaulinio karo, daugiau kaip 80 proc. lietuvių gyveno kaime. Šiuo metu trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaimo vietovėse, tęsiasi migracija į miestus.

Kaimo namai mediniai, didesni nei miesto ir jų gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, taip pat didesnis. Priešingai negu kaime, mieste lietuviai paprastai gyvena butuose. Beveik pusė visų gyventojų gyvena surenkamųjų betono plokščių namuose, pastatytuose sovietmečiu 1945–1990 m.

Lietuvoje yra gyvenamųjų namų perteklius (ypač kaimo vietovėse dėl migracijos ir gyventojų sumažėjimo), bet jie nėra geros kokybės, o erdvaus būsto miestuose trūksta. Šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę, energijos taupymą. Laisvoji rinka leido didesnes pajamas turintiems gyventojams investuoti į naujas erdvių individualių namų statybas kaimo ir priemiesčių teritorijose, o nauji butai buvo statomi miestų teritorijose. Kai kurie senesni namai buvo restauruoti ar visiškai pakeisti.

Lietuvoje nėra oficialiai vartojama sąvoka „netinkamas būstas“. Tačiau pripažįstama, kad būsto trūkumai egzistuoja ir kad tai kelia nemažą riziką sveikatai. Būsto trūkumų problemas sprendžia savivaldybių ir valstybės institucijos.

Būstų patogumų trūkumai yra pažymimi atliekant visuotinius gyventojų ir būstų surašymus. 2001 ir 2011 m. visuotinių surašymų duomenys rodo, kad būsto kokybė Lietuvoje pagerėjo, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, ypač kaimo vietovėse.

Higienos institutas renka statistinius duomenis apie ligas, kurios gali būti susijusios su būstu, nors nėra tiesiogiai siejamos su gyvenamųjų patalpų trūkumais. Yra pripažinta, kad gyvenimas šaltuose namuose kelia riziką sveikatai. Šaltis yra viena iš būsto netinkamumo priežasčių, kurią būtina spręsti. Pastato energinis naudingumas yra savivaldybių ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro atsakomybė. Visi namai, kurie yra parduodami atviroje rinkoje, privalo turėti energinio naudingumo sertifikatus (ENS), atitinkančius ES direktyvą.

Pastatų energinis naudingumas yra klasifikuojamas į klases nuo A iki G, kur A klasei priskiriami labiausiai energiją taupantys namai, o G – mažiausiai. Sertifikatų registras rodo, kad Lietuvoje daugiausia namų, kurie šiuo metu atitinka tik F ir G energinio naudingumo klases. Tai galima paaiškinti tuo, kad į apskaitą buvo įtraukti nerenovuoti kaimo namai, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Statybos techniniai reglamentai nustato, kad nauji namai būtų statomi pagal tinkamą standartą, siekiant užtikrinti pastatų energinį naudingumą. Būsto fondo kokybę taip pat reguliuoja savivaldybės – jos rūpinasi namų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, energiniu naudingumu, namų ūkių prijungimu prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemų (kurie jų neturi), gerina būstų gyvenamosios aplinkos kokybę, mažina taršą, triukšmą ir t. t. Atsakomybė už privačių namų kokybės gerinimą, priežiūrą ir tobulinimą priklauso patiems namų ūkių savininkams.

Be nacionalinio tyrimo būtų sunku įvertinti būstų trūkumų mastą Lietuvoje. Daugumą rodiklių teikia Eurostatas, kuris kaip pagrindinį duomenų šaltinį naudoja 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo ir Europos Sąjungos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimo duomenis. Tačiau nėra duomenų apie kokius nors bandymus kiekybiškai įvertinti netinkamo būsto socialinius ir ekonominius kaštus Lietuvoje.

Eurofondas vertina būsto kokybę remdamasis Europos gyvenimo kokybės tyrimu, atliktu remiantis atsitiktinai pasirinktų gyventojų atsakymais į standartinius klausimus. Atsakymai į pateiktus klausimus atskleidė esamus būsto trūkumus Lietuvoje.

Remiantis Eurofondo tyrimo duomenimis pabandyta įvertinti visuomenės išlaidas siekiant ištaisyti kiekvieną iš Eurofondo tyrime nurodytų trūkumų. Visa išlaidų įvertinimo metodika pridėta prie pagrindinės ataskaitos.

Ataskaitoje pateikiami netinkamo būsto pavyzdžiai Lietuvoje, atvejų tyrimai, pagrindiniai Lietuvos būstų trūkumai, kurie susiję su buitiniais nelaimingais įvykiais, nulemtais namo būklės ir projektavimo ypatumų, namų aplinkos. Daugiau informacijos apie Lietuvos būsto būklę rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Aplinkos sveikata−Būstas“ skiltyje patalpintoje Ekonominio ir socialinio nepakankamo energetinio efektyvumo būsto vertinimo modelio pritaikymo Lietuvoje ataskaitoje.

Informacinį pranešimą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jolanta Rybalko

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...