Griežtinama radiologinė įvežamo kietojo biokuro kontrolė

Pastaruoju metu patalpoms šildyti Lietuvoje vis plačiau naudojamas medienos kuras. Jį naudoja tiek didžiosios miestų ar rajonų šiluminės katilinės, tiek privačių namų gyventojai, o medienos kuro pelenai, susidarę šilumos gamybos metu, gali būti naudojami žemės ūkyje kaip trąša.

Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų valstybių, taip pat iš tų regionų, kurie po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, šilumos gamybos procese pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyviųjų medžiagų, kurios pelenuose koncentruojasi šimtus kartų.

Nustatyta, kad mediena gali būti užteršta tik radioaktyviuoju cezio Cs-137 radionuklidu, kurio į aplinką, įvykus Černobylio atominės elektrinės avarijai, pateko didžiausias kiekis ir kuris palyginti yra ilgaamžis. Naudojant tokius medienos kuro pelenus dirvoms tręšti gali būti užterštos auginamos žemės ūkio kultūros ar gyvulių pašarai, o radioaktyviosios medžiagos gali patekti į žmonėms skirtą maistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-841 „Dėl Medienos ir durpių, įvežamų iš trečiųjų valstybių ir (ar) tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką, užterštumo Cs-137 radionuklidu bei medienos ir durpių kuro pelenų, užterštų 137Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) reikalavimais, įvežant biokurą iš trečiųjų valstybių privaloma turėti radiologinių tyrimų dokumentus. Tvarkos aprašo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą pavesta vykdyti Radiacinės saugos centrui.

Tvarkos apraše nustatyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. mediena ir durpės, skirtos kurui, įvežamos iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos), gali patekti į rinką tik su kiekvieną siuntą lydinčiais radiologinių tyrimų dokumentais, įrodančiais, kad medienos ir durpių tarša Cs-137 radionuklidu neviršija 30 Bq/kg. Jame taip pat nurodyta, kokiu dažnumu turi būti atliekami pelenų radiologiniai tyrimai, atsižvelgiant į katilinės suminę šiluminę galią, kūrenant medienos ar durpių kuru.

Tvarkos aprašo reikalavimų privalo laikytis asmenys, įvežantys medieną ar durpes, skirtas kurui, iš trečiųjų valstybių, pelenų darytojai, pelenų priėmėjai ir pelenų tvarkytojai. Nustatyta, kad pelenų darytojas – ūkio subjektas, kurio veiklos metu susidaro pelenų ir kurio kiekvienoje eksploatuojamoje katilinėje ar elektrinėje esančių kurą deginančių įrenginių suminė vardinė šiluminė galia kūrenant medienos ar durpių kuru yra didesnė kaip 1 MW.

Energetikos ministerija taip pat 2015 m. spalio mėnesį parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1-185 „Dėl kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Projekte siekiama įteisinti nuostatą, kad įmonė ir pardavėjas, nustatytais atvejais veždami biokurą autotransportu valstybinės reikšmės ir savivaldybių keliais, geležinkeliais ir vandens keliais, kartu su kroviniu privalo turėti teisėtus biokuro įsigijimo ir pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas biokuro charakteristikas patvirtinančius dokumentus.

Radiacinės saugos centras, vykdydamas minėto Tvarkos aprašo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą ir atlikdamas medienos ir durpių, skirtų kurui, pelenų taršos Cs-137 radionuklidu stebėseną siekia, kad užteršto kietojo biokuro nepatektų į Lietuvos rinką ir taip būtų apsaugota gyventojų sveikata nuo nepagrįsto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...