Judėjimo sveikatos labui diena

Šiandien, gegužės 10 d., visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Sveikatos apsaugos ministerijos ir pavaldžių įstaigų jungtinė komanda „Nesustabdomieji“ šiuo metu aktyviai dalyvauja Švedijos ambasados Lietuvoje inicijuotoje akcijoje „Žingsnių Iššūkiai 2016“. Jos tikslas – kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, skaičiuoti savo žingsnius ir siekti pagrindinės gyvenimo pergalės – sveikatos. Sekite mūsų žinias, judėkite kartu su mumis ir būkite sveiki!

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastimi gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu [2, 8, 9]. Nuolatinis populiacijos senėjimas kartu su greita urbanizacija, modernizacija, globalizacija ir jas lydinčiais rizikos veiksniais bei gyvensenos pokyčiais ypač padidino įvairių lėtinių ligų ir būklių paplitimą [2, 3, 4]. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų [3, 4, 5]. Todėl visame ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje mokslininkai bei medicinos praktikai aktyviai ieško efektyvių, paprastų ir nebrangių sveikatos išsaugojimo būdų. Mokslinių įrodymų tikrai pakankama, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis aktyvumas [4, 5, 6].

Judėjimo sveikatos labui dienos minėjimas suteikia galimybę įgyvendinti plačią visuomenės informavimo kampaniją, pabrėžiant išskirtinę vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio aktyvumo reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.

                      PSO nurodo keturis svarbiausius tikslus, kurių siekiama minint Judėjimo sveikatos labui dieną vietiniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygiu [1]:

  • Didinti gyventojų informuotumą apie fizinio aktyvumo naudą atliekant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją.
  • Ne tik propaguoti fizinio aktyvumo naudą, bet ir pateikti konkrečių gerosios praktikos pavyzdžių ir jais dalytis.
  • Nuolat didinti gyventojų, kurie aktyviai dalyvauja įvairiose fizinio aktyvumo veiklose, skaičių bei pateikti konkrečias fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms socialinėms ir amžiaus grupėms (mokykla, vietos bendruomenė, darbovietė, seniūnija, nevyriausybinė organizacija ir pan.).
  • Nuolat skatinti ir propaguoti sveiką gyvenseną, mėgėjų sportą ir bendrąjį fizinį aktyvumą, atkreipiant dėmesį į sveikatos problemas, ypač akcentuojant smurto, nervinės įtampos, socialinės izoliacijos, tabako ir alkoholio vartojimo, nesveikos mitybos įpročių prevenciją.

          Kiekviena valstybė savarankiškai nusprendžia, kiek laiko ir kaip minėti šią dieną. Lietuvoje ši diena taip pat minima, kasmet organizuojant įvairiausius fizinio aktyvumo renginius bei akcijas. Svarbu, kad šie renginiai nebūtų vienkartiniai, proginiai, o fizinis aktyvumas būtų sistemingas, apgalvotas ir kryptingas, kad palaipsniui būtų formuojama teigiama visuomeninė nuomonė, kuriamos naujos „fiziškai aktyvios“ mados ir formuojami nauji naudingi sveikatai įpročiai.

 

 

Šiek tiek įdomių bei naudingų faktų

 

Visame pasaulyje fizinis pasyvumas sukelia: apie 6 proc. širdies koronarinių ligų, apie 7 proc. 2 tipo cukrinio diabeto, apie 10 proc. krūties vėžio ir apie 10 proc. storosios žarnos vėžio. Be to, fizinis pasyvumas sukelia apie 9 proc. pirmalaikio mirtingumo ir 2008 metais tai sudarė daugiau kaip 5,3 milijono mirčių visame pasaulyje [6]. Fizinis pasyvumas yra ketvirta iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje [8].

Gausiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad suaugusių, pagyvenusių ir senų žmonių lėtinės neinfekcinės ligos gali būti sėkmingai stabdomos (pirminė ir antrinė prevencija) bei gydomos sistemingu, kvalifikuotu fiziniu aktyvumu [4, 5, 6 ir kt.].

 

Vidutinės sergamumo ir mirtingumo rizikos sumažinimas (procentais) lyginant fiziškai aktyvius asmenis su pasyviais asmenimis

Lėtinės neinfekcinės ligos

Rizikos sumažėjimas (procentais)

Mirtingumas dėl visų priežasčių

31

Širdies ir kraujagyslių ligos

33

Insultas

31

Arterinė hipertenzija

32

Storosios žarnos vėžys

30

Krūties vėžys

20–40

II tipo cukrinis diabetas

42

 

Lentelėje pavaizduotas vidutinis sergamumo ir mirties rizikos sumažėjimas priklausomai nuo asmenų fizinio aktyvumo: kaip norma buvo imamas ne trumpesnis kaip 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien (lentelė paimta iš straipsnio Warburton et al., 2010 [7]).

Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių, daranti teigiamą įtaką ne tik sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių [5, 10, 11].

Be to, FA neabejotinai teigiamai veikia ir žmogaus emocijas, atmintį, miegą bei mažina sergamumą kai kuriomis psichikos ligomis – depresija, nerimo sutrikimo sindromu, senatvine silpnaprotyste ir kt. [20, 21, 22, 23].

Tačiau, kad suaugęs žmogus iš fizinės veiklos gautų naudos sveikatai ir pasiektų norimų rezultatų, yra būtina specifinė fizinio aktyvumo dozė [13, 14, 15]. Ši specifinė FA dozė gali būti apibrėžiama F.I.T.T. principu (nuo angl. FITT − Frequency, Intensiv, Time, Type). Šis principas ir yra skirtas apibūdinti pamatinius FA dydžius, kuriuos pageidautina žinoti ir taikyti praktiškai.

Visada reikia prisiminti, kad dozuojant fizinį krūvį svarbu laikytis ir universalaus individualumo principo. FA lygį ar jo intensyvumą tiesiogiai nulemia žmogaus amžius, lytis, svoris, fizinis pajėgumas, paveldėtos savybės, lėtiniai susirgimai ir kt. Todėl jeigu pradėjus mankštintis iškyla sunkumų ar neaiškumų, visada konsultuokitės su patyrusiu specialistu.

Taigi, F.I.T.T. principą sudaro 4 pagrindiniai fizinio krūvio komponentai kurie neatsiejamai susiję tarpusavyje [13, 14, 15]:

1. fizinio krūvio dažnumas;

2. fizinio krūvio intensyvumas;

3. fizinio krūvio trukmė;

4. FA rūšis arba veiklos pobūdis.

1. Fizinio krūvio (pratybų) dažnumas – tai fizinių užsiėmimų (pratybų) skaičius per savaitę. Paprastai kalbant – kaip dažnai žmogus mankštinasi ar fiziškai dirba. Po bet kokios rūšies intensyvios fizinės treniruotės, organizmas praeina būtiną atsistatymo, jėgų atkūrimo iki pradinio lygio procesą, vėl papildo sunaudotas energijos atsargas raumenyse, kepenyse ir kt. Tinkamas užsiėmimų dažnumas yra balansas tarp organizmo prisitaikymo prie intensyvaus arba ilgai trunkančio fizinio krūvio ir pakankamo laiko tarpo, kad įvyktų būtinas organizmo jėgų atsistatymas ir adaptacija krūviui. Kaip teigia ekspertai, lavinant aerobinį fizinį pajėgumą (arba fizinę ištvermę), kai svarbiausi pokyčiai vyksta ve tik raumenyse, bet ir širdies, kraujotakos ir kvėpavimo sistemose, mankštintis būtina (sportuoti) ne mažiau 2–3 kartų per savaitę, o rekomenduotinu laikoma 4–5 kartai per savaitę [16, 17]. Tačiau treniruočių (užsiėmimų) gali būti mažiau (pavyzdžiui, 2) priklausomai nuo treniruotės trukmės ir jos intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas ir ilgesnis atsistatymas po krūvio.

Jėgos lavinimo treniruotės dažnumas priklauso nuo treniruotės pobūdžio, metodikos, besimankštinančio žmogaus amžiaus, intensyvumo ir asmens fizinio pajėgumo ir kitų veiksnių. Kalbant labai apibendrintai, neatsižvelgiant į pasirinktą jėgos treniruotės metodiką, jos intensyvumą, jėgos lavinimo treniruotės optimalus režimas pradedantiems – 2–3 kartai per savaitę, o gerai įgudusiems, ilgai besitreniruojantiems ir siekiantiems didelių sportinių rezultatų – 4–5 kartai per savaitę [24, 25].

2. Fizinio krūvio Intensyvumas. Intensyvumas yra vienas iš pačių svarbiausių veiksnių, lemiančių fizinių pratimų veiksmingumą ir organizmo adaptacinių pokyčių pobūdį [13, 14, 15]. Intensyvumas apibūdina, kiek pastangų ar darbo reikia įdėti į vieną atskirą veiksmą, treniruotę ar visą programą. Atitinkamai, koks nuovargis (mažas, vidutinis, didelis, labai didelis) patiriamas po tokios treniruotės, nes per mažas intensyvumas organizme nesukuria būtinų sveikatai pokyčių. Pavyzdžiui, PSO 2010 metų bendrosiose FA rekomendacijose [27] ir kai kuriose kitose, yra panaudojami sutartinai intensyvumo lygiai (vidutinio ir didelio intensyvumo) ar vienetai. Fizinė veikla apibūdinama kaip lengva, vidutinio ar didelio intensyvumo, arba kaip lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus fizinis darbas ir taip gyventojai skirstomi į sutartines grupes. Tačiau toks vertinimas (skirstant gyventojus į sutartines FA grupes pagal metabolinių vienetų skaičių per laiko vienetą) tinka tik populiacijos epidemiologinių tyrimų duomenų apibūdinimui, kai siekiama nustatyti suminis FA lygį, bet ne asmeniniam naudojimui. FA intensyvumo matavimas gali būti atliekamas įvairiai ir išreiškiamas skirtingais vienetais: pagal maksimalų deguonies suvartojimą VO2 max. (daugiausia, laboratoriniai metodai); pagal fizinės veiklos energetines sąnaudas (kcal ar KJ per laiko vienetą); pagal sutartinius fizinės veiklos intensyvumo lygius (MET per laiko vienetą); pagal širdies susitraukimo dažnio pokyčius ar atliktų judesių skaičių [17, 18, 19].

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad yra reikšminga priklausomybė (ne tiesinė) tarp širdies susitraukimo dažnio (toliau – ŠSD) pokyčių, energijos sąnaudų ir deguonies suvartojimo FA metu, ypač kai dirba stambieji raumenys [18, 26]. Tai itin paprastas ir gana tikslus metodas, kurį sėkmingai gali naudoti kiekvienas dirbantis fiziškai ar besimankštinantis. Taip gali būti nustatoma: ŠSD standartiniai dydžiai; ŠSD kintamumas fizinio krūvio ir ramybės metu; ŠSD atsistatymo trukmė po krūvio ir kt. [28, 29].

Pavyzdžiui, maksimalus ŠSD leistinas fizinio krūvio metu nustatomas naudojant įvairias formules. Vienoje straipsnių apžvalgoje siūloma formulė ŠSD max. = 205,8 − 0,685 × amžiaus  (išreikštas metais). Suapvalinus: 206 − 0,7 × amžiaus [30].

Kitame apžvalginiame straipsnyje, kur duomenys papildomai buvo lyginti su laboratoriniais tyrimais, maksimaliam ŠSD siūloma panaši formulė: ŠSD max. = 208 − 0,7 x amžiaus išreikšto metais) [31]. Šios formulės skirtos sveikiems asmenims nuo 10–12 metų amžiaus ir suaugusiems.

ŠSD prieaugis arba rezervas parodo, kiek gali padidėti ŠSD fizinio ar emocinio krūvio metu. Paskaičiuojamas paprastai: maksimalus ŠSD – ramybės ŠSD = ŠSD prieaugis arba rezervas.

Bendro pobūdžio (apytikslės) rekomendacija sveikiems asmenims, kad  aerobinės treniruotės metu pulsas turėtų padidėti mažiausiai 2 kartus (apytiksliai gaunamas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis). O padidėjus 3 kartus – apytiksliai didelio intensyvumo. Pavyzdžiui, jeigu ramybės metu jūsų pulsas 60 – 70 k./min. Tai treniruojantis turėtų pasiekti apie 120 – 140 k./min. Kiek tiksliau ŠSD pokyčiai dėl fizinio krūvio vaizduojami šioje išverstoje ir kiek pakeistoje lentelėje:

 

Santykinis krūvio intensyvumo vertinimas

 

Širdies susitraukimų dažnio rezervo pokytis proc. (ŠSD rezervas)

 

Labai lengvas 

<20

Lengvas

20–39

Vidutinis

40–59

Sunkus (intensyvus)

60–84

Labai sunkus (labai intensyvus)

> 85

Maksimalus

100

 

Tačiau asmeniniam naudojimui galima įsigyti įvairiausių šiuolaikinį išmanų prietaisą (apyrankę, juostą tvirtinamą ant krūtinės ir pan.), kuris apskaičiuos ir užfiksuos vidutinius reikiamus ar pasiektus treniruotės metu dydžius, atsižvelgiant į jūsų amžių, lytį, svorį, fizinį pajėgumą ir t. t.

3. Laikas arba trukmė: užsiėmimo trukmė, išreikšta minutėmis. Tai individualus dydis, kuris kinta priklausomai nuo FA intensyvumo ar/ir veiklos rūšies. PSO rekomendacijose [27] nurodoma, kad siekiant padidinti aerobinį pajėgumą ir pagerinti sveikatą suaugusiems būtina ne mažiau kaip 30 min. FA per dieną, o vaikams ir paaugliams – ne mažiau 60 min. Per savaitę šis dydis suaugusiems turėtų sudaryti ne mažiau 150 min. Kad pasiekti reikiamą širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo padažnėjimą, kraujotakos kitų procesų suaktyvėjimą būtinas ne trumpesnis 10 min. fizinis aktyvumas [14, 15, 16]. Todėl, kai kurie ekspertai ypatingai užimtiems žmonėms siūlo tiesiog dienos bėgyje FA „sukaupti“ 10–15 min. trukmės įvairiomis veiklomis.

4. Fizinės veiklos rūšis. Tai yra kokie pratimai, jų junginiai ar kiti fiziniai veiksmai atliekami: aerobiniai arba ištvermės, jėgos, jų abiejų kombinacijos įvairiais santykiais ir t. t. Fizinės veiklos rūšis nurodo, kam ir kaip lavinti skirti pasirinkti specifiniai pratimai. Pavyzdžiui, praktiškai taikant F.I.T.T. principą ir siekiant tinkamai apkrauti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas (ir su laiku gauti konkrečius norimus sveikatos pokyčius), geriausiai yra panaudoti tuos judesius, kurie žmonijos istorijoje buvo nuolatos natūraliai naudojami. Pavyzdžiui, bėgimas, ėjimas, kopimas, čiuožimas, kopimas, slidinėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai (visos aerobikos rūšys), sportiniai žaidimai ir t. t. Čia dalyvauja stambūs raumenys ir jų grupės. Žinoma, nuolat taikomų FA veiklų įvairovė nulemia ir galimus skirtingus pokyčius, kurie laipsniškai atsiranda organizme.

Jėgos treniravimas vyksta tada, kai sukuriamas reikšmingas pasipriešinimas raumenų susitraukimui (svarmenys, treniruokliai, elastinės juostos, gimnastikos įrankiai ir t. t.). Plačiau apie įvairias FA rūšis kalbėti nėra prasmės, nes, dažniausiai, pats žmogus pasirenka tai, kas jam atrodo geriausia, tinkamiausia, smagiausia, ką kultivuoja draugai ar artimieji, kas yra madinga ir populiaru (bet anaiptol ne visada geriausia) ir pan. Pasirinkimo motyvai taip pat gali būti patys įvairiausi. Vadovaujantis F.I.T.T. principu reikia prisiminti, kad pakeitus vieną dydį tam tikra dalimi ar pilnai, pakinta ir kiti dydžiai.

 

Užsienio mokslinių straipsnių apžvalgą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras

 

Naudota literatūra:

  1. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono interneto svetainė. Pasiekiama per interneto prieigą: http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/physical-activity/activities/move-for-health-day.
  2. Biswas A., Oh P. I., Faulkner G. E., et al. Sedentary time and its association with risk for disease incidence, mortality, and hospitalization in adults: a systematic review and meta-analysis. Annals of internal medicine, 2015, 162 (2), p. 123–132.
  3. Suzman R., Beard J. R., Boerma T., Chatterji S. Health in an ageing world — what do we know? Lancet, 2015, 385 (9967), p. 484–486.
  4. Warburton D. E. R., Nicol C. W., Bredin S. S. D. Health benefits of physical activity: the evidence. Review. CMAJ, 2006,174 (6), p. 801–809.
  5. Lee I. M., Skerrett P. J. Physical activity and all-cause mortality: What is the dose – response relation? Med Sci Sports Exerc, 2001, 33, p. 459–471.
  6. Lee I-Min., Shiroma  E. J., Lobelo F., Puska P., Blair S. N., Katzmarzyk P. T. for the Lancet Physical Activity Series Working Group. Effect of physical inactivity on major non-communicable diseases worldwide: an analysis of burden of disease and life expectancy. The Lancet, 2012, 380 (9838), p. 219 – 229.
  7. Warburton D., Charlesworth S., Ivey A., Nettlefold L., Bredin S. A systematic review of the evidence for Canada’s Physical Activity Guidelines for Adults. Int J Behav Nutr Phys Act, 2010, 7 (39), p. 2–22.
  8. Kohl H. W., Craig C. L., Lambert E. V., Inoue Sh., Alkandari J. R., Leetongin G., Kahlmeier S. The pandemic of physical inactivity: global action for public health. Lancet, 2012, 380 (9838), p. 294–305.
  9. Thorp A. A., Owen N., Neuhaus M., Dunstan D. W. Sedentary behaviors and subsequent health outcomes in adults a systematic review of longitudinal studies, 1996–2011. Am J Prev Med, 2011, 41, 207–215. 
  10. Booth F. W., Roberts Ch. K., Laye M. J. Lack of exercise is a major cause of chronic diseases. Compr Physiol, 2012, 2 (2), p. 1143–1211.
  11. Löllgen H., Böckenhoff A., Knapp G. Physical activity and all-cause mortality: an updated meta-analysis with different intensity categories. Int J Sports Med, 2009, 30 (3), p. 213–224.
  12. Oja P., Bull F. C., Brian M. F., Martin W.. Physical activity recommendations for health: what should Europe do? BMC Public Health, 2010, 10, p. 1–10.
  13. Blair S. N., Kohl H. W., Gordon N. F. Physical activity and health: A lifestyle approach. Medicine, Exercise, Nutrition, and Health, 1992, 1, p. 54–57.
  14. Haskell W. L. Health consequences of physical activity: understanding and challanges regarding dose-respone. J. B Wolffe Memorial Lecture.’ Med Sci Sports Exerc., 1994, 26, p. 649–660.
  15. Haskell W. L., Lee, I. M., Pate, R. R., et al. Physical activity and public health: updated recommendation for adults from the American College of Sports Medicine and the American Heart Association. Circulation, 2007, 116, p. 1081–1093.
  16. O’Donovan G., Blazevich A. J., Boreham C., Cooper A. R., Crank H., Ekelund U., Fox K. R., Gately P., Giles-Corti B., Gill J. M., Hamer M. McDermott I., Murphy M. Mutrie N., Reilly J. J., Saxton J. M., Stamatakis E. The ABC of Physical Activity for Health: a consensus statement from the British Association of Sport and Exercise Sciences. J Sports Sci, 2010, 28 (6), p. 573–591.
  17. Ainsworth B. E., Haskell W. L., Whitt M. C., Irwin M. L., Swartz A. M., Strath S., O’Brien W. L., Bassett D. R. Jr., Schmitz K. H., Emplaincourt P. O., Jacobs D. R. Jr., Leon A. S. Compendium of physical activities: an update of activity codes and MET intensities. Medicine and Science in Sports and Exercise, 2000, 32 (9 Suppl), p. 498–504.
  18. Jurgensen T., Andersen L. B.,. Position statement: Testing physical condition in a population how good are the methods? European Journal of Sport Science 2009, 9 (5), p. 257–267 ir kt.
  19. Vanhees L., Lefevre J., Philippaerts R., Martens M., Huygens .W, Troosters T., Beunen G. How to assess physical activity? How to assess physical fitness? Eur J Cardiovasc Prev Rehabil, 2005, 12 (2), p. 102–114.
  20. Kramer A. F., Colcombe S. J., McAuley E., Scalf P. E., Erickson K. I. Fitness, aging and neurocognitive function. Neurobiol Aging, 2005, 26(Suppl. 1), p. 124–127.
  21. Colcombe S. J., Erickson, K. I., Scalf, P. E., Kim, J. S., Prakash, R., McAuley, E., et al. (2006). Aerobic exercise training increases brain volume in aging humans. J. Gerontol. A Biol. Sci. Med. Sci. 61, 1166–1170.
  22. Dunn A. L., Trivedi M. H., O’neal H. A. Physical activity dose-response effects on outcomes of depression and anxiety. Med Sci Sports Exerc, 2001, 33 (6), p. 587–597.
  23. Fox K. R. The influence of physical activity on mental well-being. Public Health Nutrition (1999), 2: 411-418.
  24. Kraemer W. J., Ratamess N. A., French D. N. Resistance training for health and performance. Curr Sports Med Rep, 2002, 1, p. 165–171.
  25. Rhea M. R., Alvar B.A., Burkett L.N., Ball S.D. A meta-analysis to determine the dose response for strength development. Med Sci Sports Exerc, 2003, 35, p. 456–464.
  26. Livingstone M. B. E., Robson P. J., Toton M. Energy expenditure by heart rate in children: an evaluation of calibration techniques. Med Sci Sports Exerc, 2000, 32, p. 1513–1519.
  27. World Health Organization, 2010. Interneto prieiga: http://www.who.int/dietphysicalactivity/publications/9789241599979/en/.
  28. Lewis M. J., Kingsley M., Short A. L., Simpson K. Rate of reduction of heart rate variability during exercise as an index of physical work capacity. Scand. J. Med. Sci. Sports, 2007,17, p. 696–702.
  29. Buchheit M. Monitoring training status with HR measures: do all roads lead to Rome? Front Physiol, 2014, 5, 73.
  30. Inbar O., Oten A., Scheinowitz M., Rotstein A., Dlin R., Casaburi R. Normal cardiopulmonary responses during incremental exercise in 20-70-yr-old men. Med Sci Sport Exerc, 1994, 26 (5), p. 538–546.
  31. Tanaka H., Monahan K. D., Seals D. R. Age-predicted maximal heart rate revisited. J Am Coll Cardiol, 2001, 37 (1), p. 153–156.
  32. American College of Sports Medicine Position Stand. The recommended quantity and quality of exercise for developing and maintaining cardiorespiratory and muscular fitness, and flexibility in healthy adults. Med Sci Sports Exerc, 1998, 30 (6), p. 975–991.

 

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

Parašykite komentarą