Judėk daugiau – kvėpuok laisviau!

Visame transporto sektoriuje daugiausia teršalų į aplinką išskiria autotransportas. Pastaraisiais metais Lietuvoje automobiliai išmeta 70-80 proc. teršalų,  o kai kuriuose rajonuose arti judrių sankryžų – net 90 proc. visos atmosferos taršos. Dėl pasenusių ir neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei  didėjančio automobilių skaičiaus daugelyje miestų, o ypač jų centrinėse dalyse, stebimos padidintos teršalų koncentracijos ore. Siekiant mažinti oro užterštumą rengiamos įvairios akcijos, kuriomis miesto gyventojai ir čia atvykstantieji raginami dažniau rinktis ekologiškesnes priemones ir taip prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo.

Oro užterštumas nuolat didėja

Aplinkos oro tarša yra viena didžiausių urbanizacijos problemų tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Cheminės  medžiagos patenka  į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus su įkvepiamu oru, per virškinimo sistemą su maistu ir vandeniu, per odą absorbcijos būdu.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienas didžiausių poveikių žmonių sveikatai yra  kietosios dalelės. Ilgalaikiai ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai įvairūs: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę Europos sąjungoje sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2007 metų vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Klaipėdos mieste padidėjo 14 μg/m3, maksimali kietųjų dalelių koncentracija per parą padidėjo 32 μg/m3, o parų skaičius, kai buvo viršijama paros ribinė vertė pailgėjo net 18 parų.

Kviečia būti judresniais

Atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus duomenis, klaipėdiečiai raginami pagalvoti apie oro taršą ir keisti savo automobilį į viešąjį transportą, o dar geriau – dviratį.

Europoje rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos, skatinančios gyventojus daugiau judėti, rinktis ekologiškas transporto priemones ne tik mažinant oro taršą ir triukšmą bei prisidedant prie eismo saugumo gerinimo, bet ir tausojant savo sveikatą, daugiau laiko leidžiant lauke, renkantis aktyvų gyvenimo būdą. Vienas iš Judriosios savaitės renginių – tai šiaurietiško ėjimo žygis, į kurį kviečiami jau susipažinę ir perpratę šiaurietiško ėjimo techniką žmonės. Žygis organizuojamas rugsėjo 16 d. 11 val. Tai ne tik aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, padedantis stiprinti sveikatą, bet ir puiki bendravimo forma, kaskart įtraukianti vis daugiau žmonių.

Klaipėdoje minimos Judriosios savaitės finaliniu akcentu jau tradiciškai taps akcija „Mieste – be savo automobilio“. Šių varžytuvių metu autobusas, elektromobilis, automobilis, dviratininkas ir bėgikas rungsis, kuris greičiau įveiks nustatytą maršrutą nuo PC „BIG“ iki Klaipėdos miesto universiteto miestelio. Varžytuvės numatomos rugsėjo 22 d. (antradienį), o jų  dalyviai – studentai.  Šios akcijos tikslas –  skatinti gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą ar dviratį vietoj automobilio ir įvertinti, koks būdas keliauti piko metu yra optimaliausias. Be to, organizatoriai siekia atkreipti dėmesį ir į neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Dviratis – ir smagiau, ir sveikiau

Pasibaigus judriajai savaitei rugsėjo 26 d. (šeštadienį) bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena, kurios metu Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras rengia dviračių žygį už sveiką Klaipėdą.  Visi dviratėms transporto priemonėms neabejingi klaipėdiečiai kviečiami atvykti į Lietuvininkų aikštę, iš kur 11 val. visi pajudės daug patogesniu dviratininkams maršrutu Herkaus Manto gatve. Minantiems pedalus miesto centru nebereikės nardyti tarp pėsčiųjų, nes nuo Lituvininkų aikštės iki Liepų gatvės dviratininkams skirtas kelias perkelta nuo šaligatvio į važiujamą kelio dalį. Dalyviai žygį tęs pro Biržos tiltą, Meridianą ir mins naujuoju dviračiu taku palei Danės upę iki Tauralaukio. Norintys dalyvauti dviračių žygyje už sveiką Klaipėda privalo užsiregistruoti.  Registraciją nuo rugpjūčio 26 d. visą mėnesį vykdys visuomenės sveikatos specialistė Alina Bocman tik šiuo telefono numeriu 8 46 234067.

Renkantis dviratį kaip savo kelionės būdą, prisiminkite, kad dviratis taip pat yra transporto priemonė, kuriai galioja Kelių eismo taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, primename, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vadovaujantis šiais principais, kelionės tikslą pasieksite ne tik greičiau, o ir su gera nuotaiką, kurios nesugadins nemalonūs įvykiai kelyje.

Siūloma naujovė – kombinuotų kelionių jungtys

Žmonės, gyvenantys užmiestyje ir teigiantys, jog dėl prastos infrastruktūros pasiekti tikslą uostamiestyje jie gali tik savo automobiliu, liko be pasiteisinimo, mat pernai Klaipėdoje Ligoninių miestelyje buvo atidaryta pirmoji kombinuotų kelionių jungtis („Park and Ride“). Pirmajame Lietuvos keleivių persėdimo terminale žmonės gali palikti savo automobilius ar dviračius, persėsti į viešąjį transportą ir juo pasiekti bet kurią Klaipėdos vietą. Nemokamai naudotis terminale esančia automobilių stovėjimo aikštele gali elektroninius miesto autobusų bilietus turintys žmonės. Vairuotojas privažiavęs prie nuskaitymo įrenginio prideda kortelę ir užkardas pasikelia. Saugojimo konteineriuose galima palikti savo dvirates transporto priemones. Atrakinti konteinerius naudotojai gali mobiliųjų telefonų pagalba. Pirmoji tokia aikštelę Klaipėdoje jau įrengta prie Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinių ligoninių.

Be to, pastaruoju metu Klaipėdos keleivinis transportas stengiasi populiarinti dar vieną, su dviračiais susijusią paslaugą („Bike and Ride“) kombinuotų jungčių terminale Ligoninių miestelyje. Šiuo metu ten yra įrengta 10 nemokamai saugomų vietų, kur iš gretimų gyvenviečių atvažiavę dviratininkai gali palikti savo dvirates transporto priemones ir tęsti kelionę autobusu. Dėl čia paliekamų dviračių gyventojai turėtų nesibaiminti, mat jos bus apdraudžiamos vos jas pastačius terminale. Artimiausiu metu, kai tik baigs organizacinius  darbus, šios idėjos sumanytojai plačiau ją pristatys ir miesto ir apylinkių gyventojams.

 

 

 

 

 

Visame transporto sektoriuje daugiausia teršalų į aplinką išskiria autotransportas. Pastaraisiais metais Lietuvoje automobiliai išmeta 70-80 proc. teršalų,  o kai kuriuose rajonuose arti judrių sankryžų – net 90 proc. visos atmosferos taršos. Dėl pasenusių ir neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei  didėjančio automobilių skaičiaus daugelyje miestų, o ypač jų centrinėse dalyse, stebimos padidintos teršalų koncentracijos ore. Siekiant mažinti oro užterštumą rengiamos įvairios akcijos, kuriomis miesto gyventojai ir čia atvykstantieji raginami dažniau rinktis ekologiškesnes priemones ir taip prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo.

 

Oro užterštumas nuolat didėja

Aplinkos oro tarša yra viena didžiausių urbanizacijos problemų tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Cheminės  medžiagos patenka  į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus su įkvepiamu oru, per virškinimo sistemą su maistu ir vandeniu, per odą absorbcijos būdu.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienas didžiausių poveikių žmonių sveikatai yra  kietosios dalelės. Ilgalaikiai ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai įvairūs: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę Europos sąjungoje sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2007 metų vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Klaipėdos mieste padidėjo 14 μg/m3, maksimali kietųjų dalelių koncentracija per parą padidėjo 32 μg/m3, o parų skaičius, kai buvo viršijama paros ribinė vertė pailgėjo net 18 parų.

 

Kviečia būti judresniais

Atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus duomenis, klaipėdiečiai raginami pagalvoti apie oro taršą ir keisti savo automobilį į viešąjį transportą, o dar geriau – dviratį.

Europoje rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos, skatinančios gyventojus daugiau judėti, rinktis ekologiškas transporto priemones ne tik mažinant oro taršą ir triukšmą bei prisidedant prie eismo saugumo gerinimo, bet ir tausojant savo sveikatą, daugiau laiko leidžiant lauke, renkantis aktyvų gyvenimo būdą. Vienas iš Judriosios savaitės renginių – tai šiaurietiško ėjimo žygis, į kurį kviečiami jau susipažinę ir perpratę šiaurietiško ėjimo techniką žmonės. Žygis organizuojamas rugsėjo 16 d. 11 val. Tai ne tik aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, padedantis stiprinti sveikatą, bet ir puiki bendravimo forma, kaskart įtraukianti vis daugiau žmonių.

Klaipėdoje minimos Judriosios savaitės finaliniu akcentu jau tradiciškai taps akcija „Mieste – be savo automobilio“. Šių varžytuvių metu autobusas, elektromobilis, automobilis, dviratininkas ir bėgikas rungsis, kuris greičiau įveiks nustatytą maršrutą nuo PC „BIG“ iki Klaipėdos miesto universiteto miestelio. Varžytuvės numatomos rugsėjo 22 d. (antradienį), o jų  dalyviai – studentai.  Šios akcijos tikslas –  skatinti gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą ar dviratį vietoj automobilio ir įvertinti, koks būdas keliauti piko metu yra optimaliausias. Be to, organizatoriai siekia atkreipti dėmesį ir į neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

Dviratis – ir smagiau, ir sveikiau

Pasibaigus judriajai savaitei rugsėjo 26 d. (šeštadienį) bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena, kurios metu Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras rengia dviračių žygį už sveiką Klaipėdą.  Visi dviratėms transporto priemonėms neabejingi klaipėdiečiai kviečiami atvykti į Lietuvininkų aikštę, iš kur 11 val. visi pajudės daug patogesniu dviratininkams maršrutu Herkaus Manto gatve. Minantiems pedalus miesto centru nebereikės nardyti tarp pėsčiųjų, nes nuo Lituvininkų aikštės iki Liepų gatvės dviratininkams skirtas kelias perkelta nuo šaligatvio į važiujamą kelio dalį. Dalyviai žygį tęs pro Biržos tiltą, Meridianą ir mins naujuoju dviračiu taku palei Danės upę iki Tauralaukio. Norintys dalyvauti dviračių žygyje už sveiką Klaipėda privalo užsiregistruoti.  Registraciją nuo rugpjūčio 26 d. visą mėnesį vykdys visuomenės sveikatos specialistė Alina Bocman tik šiuo telefono numeriu 8 46 234067.

Renkantis dviratį kaip savo kelionės būdą, prisiminkite, kad dviratis taip pat yra transporto priemonė, kuriai galioja Kelių eismo taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, primename, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vadovaujantis šiais principais, kelionės tikslą pasieksite ne tik greičiau, o ir su gera nuotaiką, kurios nesugadins nemalonūs įvykiai kelyje.

 

Siūloma naujovė – kombinuotų kelionių jungtys

Žmonės, gyvenantys užmiestyje ir teigiantys, jog dėl prastos infrastruktūros pasiekti tikslą uostamiestyje jie gali tik savo automobiliu, liko be pasiteisinimo, mat pernai Klaipėdoje Ligoninių miestelyje buvo atidaryta pirmoji kombinuotų kelionių jungtis („Park and Ride“). Pirmajame Lietuvos keleivių persėdimo terminale žmonės gali palikti savo automobilius ar dviračius, persėsti į viešąjį transportą ir juo pasiekti bet kurią Klaipėdos vietą. Nemokamai naudotis terminale esančia automobilių stovėjimo aikštele gali elektroninius miesto autobusų bilietus turintys žmonės. Vairuotojas privažiavęs prie nuskaitymo įrenginio prideda kortelę ir užkardas pasikelia. Saugojimo konteineriuose galima palikti savo dvirates transporto priemones. Atrakinti konteinerius naudotojai gali mobiliųjų telefonų pagalba. Pirmoji tokia aikštelę Klaipėdoje jau įrengta prie Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinių ligoninių.

Be to, pastaruoju metu Klaipėdos keleivinis transportas stengiasi populiarinti dar vieną, su dviračiais susijusią paslaugą („Bike and Ride“) kombinuotų jungčių terminale Ligoninių miestelyje. Šiuo metu ten yra įrengta 10 nemokamai saugomų vietų, kur iš gretimų gyvenviečių atvažiavę dviratininkai gali palikti savo dvirates transporto priemones ir tęsti kelionę autobusu. Dėl čia paliekamų dviračių gyventojai turėtų nesibaiminti, mat jos bus apdraudžiamos vos jas pastačius terminale. Artimiausiu metu, kai tik baigs organizacinius  darbus, šios idėjos sumanytojai plačiau ją pristatys ir miesto ir apylinkių gyventojams.

 

 

 

 

Visame transporto sektoriuje daugiausia teršalų į aplinką išskiria autotransportas. Pastaraisiais metais Lietuvoje automobiliai išmeta 70-80 proc. teršalų,  o kai kuriuose rajonuose arti judrių sankryžų – net 90 proc. visos atmosferos taršos. Dėl pasenusių ir neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei  didėjančio automobilių skaičiaus daugelyje miestų, o ypač jų centrinėse dalyse, stebimos padidintos teršalų koncentracijos ore. Siekiant mažinti oro užterštumą rengiamos įvairios akcijos, kuriomis miesto gyventojai ir čia atvykstantieji raginami dažniau rinktis ekologiškesnes priemones ir taip prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo.

 

Oro užterštumas nuolat didėja

Aplinkos oro tarša yra viena didžiausių urbanizacijos problemų tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Cheminės  medžiagos patenka  į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus su įkvepiamu oru, per virškinimo sistemą su maistu ir vandeniu, per odą absorbcijos būdu.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienas didžiausių poveikių žmonių sveikatai yra  kietosios dalelės. Ilgalaikiai ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai įvairūs: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę Europos sąjungoje sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2007 metų vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Klaipėdos mieste padidėjo 14 μg/m3, maksimali kietųjų dalelių koncentracija per parą padidėjo 32 μg/m3, o parų skaičius, kai buvo viršijama paros ribinė vertė pailgėjo net 18 parų.

 

Kviečia būti judresniais

Atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus duomenis, klaipėdiečiai raginami pagalvoti apie oro taršą ir keisti savo automobilį į viešąjį transportą, o dar geriau – dviratį.

Europoje rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos, skatinančios gyventojus daugiau judėti, rinktis ekologiškas transporto priemones ne tik mažinant oro taršą ir triukšmą bei prisidedant prie eismo saugumo gerinimo, bet ir tausojant savo sveikatą, daugiau laiko leidžiant lauke, renkantis aktyvų gyvenimo būdą. Vienas iš Judriosios savaitės renginių – tai šiaurietiško ėjimo žygis, į kurį kviečiami jau susipažinę ir perpratę šiaurietiško ėjimo techniką žmonės. Žygis organizuojamas rugsėjo 16 d. 11 val. Tai ne tik aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, padedantis stiprinti sveikatą, bet ir puiki bendravimo forma, kaskart įtraukianti vis daugiau žmonių.

Klaipėdoje minimos Judriosios savaitės finaliniu akcentu jau tradiciškai taps akcija „Mieste – be savo automobilio“. Šių varžytuvių metu autobusas, elektromobilis, automobilis, dviratininkas ir bėgikas rungsis, kuris greičiau įveiks nustatytą maršrutą nuo PC „BIG“ iki Klaipėdos miesto universiteto miestelio. Varžytuvės numatomos rugsėjo 22 d. (antradienį), o jų  dalyviai – studentai.  Šios akcijos tikslas –  skatinti gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą ar dviratį vietoj automobilio ir įvertinti, koks būdas keliauti piko metu yra optimaliausias. Be to, organizatoriai siekia atkreipti dėmesį ir į neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

Dviratis – ir smagiau, ir sveikiau

Pasibaigus judriajai savaitei rugsėjo 26 d. (šeštadienį) bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena, kurios metu Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras rengia dviračių žygį už sveiką Klaipėdą.  Visi dviratėms transporto priemonėms neabejingi klaipėdiečiai kviečiami atvykti į Lietuvininkų aikštę, iš kur 11 val. visi pajudės daug patogesniu dviratininkams maršrutu Herkaus Manto gatve. Minantiems pedalus miesto centru nebereikės nardyti tarp pėsčiųjų, nes nuo Lituvininkų aikštės iki Liepų gatvės dviratininkams skirtas kelias perkelta nuo šaligatvio į važiujamą kelio dalį. Dalyviai žygį tęs pro Biržos tiltą, Meridianą ir mins naujuoju dviračiu taku palei Danės upę iki Tauralaukio. Norintys dalyvauti dviračių žygyje už sveiką Klaipėda privalo užsiregistruoti.  Registraciją nuo rugpjūčio 26 d. visą mėnesį vykdys visuomenės sveikatos specialistė Alina Bocman tik šiuo telefono numeriu 8 46 234067.

Renkantis dviratį kaip savo kelionės būdą, prisiminkite, kad dviratis taip pat yra transporto priemonė, kuriai galioja Kelių eismo taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, primename, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vadovaujantis šiais principais, kelionės tikslą pasieksite ne tik greičiau, o ir su gera nuotaiką, kurios nesugadins nemalonūs įvykiai kelyje.

 

Siūloma naujovė – kombinuotų kelionių jungtys

Žmonės, gyvenantys užmiestyje ir teigiantys, jog dėl prastos infrastruktūros pasiekti tikslą uostamiestyje jie gali tik savo automobiliu, liko be pasiteisinimo, mat pernai Klaipėdoje Ligoninių miestelyje buvo atidaryta pirmoji kombinuotų kelionių jungtis („Park and Ride“). Pirmajame Lietuvos keleivių persėdimo terminale žmonės gali palikti savo automobilius ar dviračius, persėsti į viešąjį transportą ir juo pasiekti bet kurią Klaipėdos vietą. Nemokamai naudotis terminale esančia automobilių stovėjimo aikštele gali elektroninius miesto autobusų bilietus turintys žmonės. Vairuotojas privažiavęs prie nuskaitymo įrenginio prideda kortelę ir užkardas pasikelia. Saugojimo konteineriuose galima palikti savo dvirates transporto priemones. Atrakinti konteinerius naudotojai gali mobiliųjų telefonų pagalba. Pirmoji tokia aikštelę Klaipėdoje jau įrengta prie Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinių ligoninių.

Be to, pastaruoju metu Klaipėdos keleivinis transportas stengiasi populiarinti dar vieną, su dviračiais susijusią paslaugą („Bike and Ride“) kombinuotų jungčių terminale Ligoninių miestelyje. Šiuo metu ten yra įrengta 10 nemokamai saugomų vietų, kur iš gretimų gyvenviečių atvažiavę dviratininkai gali palikti savo dvirates transporto priemones ir tęsti kelionę autobusu. Dėl čia paliekamų dviračių gyventojai turėtų nesibaiminti, mat jos bus apdraudžiamos vos jas pastačius terminale. Artimiausiu metu, kai tik baigs organizacinius  darbus, šios idėjos sumanytojai plačiau ją pristatys ir miesto ir apylinkių gyventojams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

Parašykite komentarą