LKL komercijos direktorius Ž.Surintas: apie lažybų skandalus, NKL ekipų šansus žaisti LKL, bausmes teisėjams ir sąmokslo teorijas (video)

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikia išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Keli pastarieji metai atnešė nemažai teigiamų permainų į „Tete-a-Tete Casino-LKL“ padangę. Tačiau didžiausi tikslai yra dar prieš akis – sako lygos komercijos direktorius Žygimantas Surintas.

„Karaliaus Mindaugo taurės“ turnyras Londone – ar galėtumėte apie tai pagalvoti? „Kodėl gi ne“, – jums atsakytų Ž.Surintas. Lygos komercijos direktorius atskleidė, kokių planų turi LKL ir kokių pokyčių galime sulaukti artimiausiu metu.

Jis taip pat išsamiai ir įdomiai papasakojo apie lažybų skandalus, krepšinio atgimimą Panevėžyje, NKL komandų galimybes įžengti į pajėgiausią šalies lygą bei FIBA ir Eurolygos konflikto pasekmes LKL čempionatui.

– Per pastaruosius kelerius metus LKL ženkliai pasistūmėjo į priekį daugelyje sričių – tiek sportine prasme, tiek komunikacijos prasme, tiek organizuojamų renginių prasme. Kokie esminiai teigiami pakitimai įvyko šio sezono metu?

– Visų pirma noriu pabrėžti tai, kad mūsų komandos planams bei vizijai įgyvendinti prireiks dar ne vieno ir net ne dviejų sezonų, tačiau kryptingai judame į priekį.

Daug dėmesio skiriame vaizdo turiniui, tačiau čia tikrai nepasiekėme ribos: norime rungtynes filmuoti su dar daugiau kamerų, pateikti kelis rungtynių stebėjimo modulius žiūrovams. Kursime daugiau įvairių rubrikų, televizijos projektų tiek iš krepšinio aikštelės, tiek ir iš vadinamo „užribio“ dalies.

Matome dideles perspektyvas sveikatos srityje, todėl šiemet startavome su „LKL FIT“ projektu, kuris pasiteisino bei bus vystomas ir ateityje.

Didžiausias šiemetinis iššūkis – „Karaliaus Mindaugo taurės“ turnyras. Tai daug žmogiškųjų ir finansinių resursų pareikalavęs renginys, bet šiuo projektu galime tapti vienais geriausių Europoje. Tačiau mes nemiegame ant laurų ir jau dėliojame kito turnyro viziją. Išanalizavome padarytas klaidas, atlikome tyrimus, išgirdome pastabas bei padarėme išvadas. Ketiname pakelti turnyrą į dar aukštesnį lygį visomis prasmėmis. Kartais pagalvoju, jog galbūt vieną dieną šis projektas pasieks tokį lygį, kad surengime jį ne Lietuvoje, o, pavyzdžiui, Londone.

Taip pat džiaugiuosi, kad aktyviai įsitraukėme į socialinę „LKL Kilnios širdies“ veiklą. Šiuo metu vystome daugiau nei 4 socialinius projektus. Atradome lygos vertybes ir darbo principus, kuriame vartotojams įdomų turinį, todėl LKL populiarumas auga.

– Kokie pokyčiai ateityje yra labiausiai reikalingi LKL?

– Žinome savo tikslą – norime būti tarp penkių stipriausių Europos krepšinio lygų. Kad tą pasiektume, turi augti mūsų komandų lygis, jos turi stiprėti ne tik sportine prasme, bet stiprinti savo vadybą, turi leisti dirbti bei kurti jauniems žmonėms. Būtent todėl šiemet startavo projektas „LKL Akademija“ – tai mažas, bet tikrai svarbus žingsnis. Lietuvoje 3 000 000 krepšinio trenerių ir ekspertų, tačiau profesionalų, išmanančių šį darbą žmonių – vienetai, todėl turime padėti klubams juos užsiauginti.

Taip pat, kad taptume viena iš geriausių Europos lygų, turime kurti aukštos klasės produktą. Galiu atskleisti, kad šiuo metu vykdome intensyvias derybas dėl lygos televizinių teisių pardavimo net keliolikai užsienio šalių, manau, jog tai itin sustiprintų LKL bei klubų pozicijas rėmėjų paieškoje.

Prisipažinsiu, kad esame kiek pasenę technologijų srityje, nesame draugiški vartotojui, todėl kitą sezoną pasiūlysime revoliucinę svetainę, kuri padės labai patogiai sekti svarbiausias naujienas, rezultatus, stebėti rungtynių transliacijas.

Vienas iš esminių ir nesibaigiančių pokyčių – aktyviai įrodinėti rėmėjams, kad LKL dirba B2B (angl. „Business to Business“, liet. „verslas verslui“) sektoriuje, kuriame vertę savo reklamos paslaugomis ir neprašome labdaros.

– Anksčiau vis pasitaikydavo situacijų, kai sezono metu būdavo prabilta apie galimas arba tariamas lažybas. Šį sezoną tokia situacija pasitaikė veikiausiai tik viena – kuomet Alytaus „Dzūkija“ atidavė pergalę Vilniaus „Lietuvos rytui“. Ar galima sakyti, jog LKL pavyko pažaboti lažybų skandalus?

– Esame turėję tik vieną lažybų skandalą praėjusiais metais. Šiemet dirbame itin atidžiai, nuolat stebime nelegalių lošimų rinką, kartu su monitoringo bendrove matome, kaip svyruoja mūsų rungtynių koeficientai. Manau, jog kol kas mes saugomės tikrai sėkmingai, tačiau turime žengti daug žingsnių, jog ateityje šis sporto maras nepabandytų ir vėl pasikėsinti į sąžiningą krepšinį.

– Ar šį sezoną apskritai lyga sulaukė kokių įspėjimų dėl galimų lažybų, apie kuriuos nebuvo kalbėta viešai?

– Ne, tokių įspėjimų nebuvo.

– Tiesa, kaip tik prieš kelias dienas įvyko „Lietuvos ryto“ ir Prienų–Birštono „Vytauto“ kova, po kurios kilo labai daug įvairių kalbų tiek apie lažybas, tiek apie sąmokslo teorijas, tiek apie tyčinius pralaimėjimus ar komandų susitarimus. 

– Nenorime jokių spekuliacijų šia tema. Be abejo, sąmokslo teorijų galima prikurti įvairių, bet kai kurios jų atrodo sunkiai įtikimos.

– Į „Vytauto“ komandą prieš Naujuosius metus atvyko Edvinas Šeškus, kuris už tariamas lažybas buvo diskvalifikuotas iš NKL. Ar LKL vadovybėje vyko aktyvi diskusija šiuo klausimu, leisti jam rungtyniauti LKL ar ne? Vis tik lyga pasisako už skaidrumą, o šis atvejis kėlė daug klausimų.

– Esu ne kartą minėjęs, kad turime atsargiai dirbti šiuo klausimu, nes kalbame apie žmonių gyvenimus. Negalime neatsakingai, girdėdami ir išklausydami tik vieną pusę, žaidėjams griauti karjeros. Nebuvo jokio pagrindo neleisti Edvinui Šeškui žaisti Lietuvos krepšinio lygoje. Buvo daug emocijų ir diskusijų žiniasklaidoje, tačiau pagal mūsų surinkta vidinę informaciją bei po pokalbių su federacija, neturėjome teisinio pagrindo neregistruoti žaidėjo.

– Ar pavyko sulaukti LKF etikos, drausmės ir apeliacinės komisijos sprendimo šiuo klausimu, kuomet E.Šeškus pateikė skundą?

– Šiuo metu atsakymo nesame gavę, kiek žinome, diskvalifikacijos klausimas grąžintas spręsti NKL administracijai.

– Atskirtis tarp LKL klubų vis sparčiau mažėja: vidutiniokai pešasi tarpusavyje bei sugeba įkąsti grandams, o „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovos vėl intriguoja. Kas tai lemia labiausiai ir kokią naudą lygai tai duoda?

– Šiuos reiškinius lemia keli esminiai faktoriai – tinkama infrastruktūra ir tai, kad klubai atrado savininkus, kurie moka dirbti. Moka pritraukti pinigus, didina komandų biudžetus, pritraukia gerus krepšininkus.

Puikus pavyzdys – Panevėžio „Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas. Tai didelis krepšinio sirgalius, investuojantis savo pinigus, laiką. Jis sukūrė gerą vadybą, kuri ieško rėmėjų, stipriai dirba rinkodaros bei komunikacijos srityje. Tai duoda vaisių ir krepšinis Panevėžyje vėl atgimė.

Stiprėja lyga, stiprėja ir komandos. Didiname tiek prizinį fondą, tiek ir turnyro prestižą, todėl ekipos nori būti kuo aukščiau, atsidėkoti savo rėmėjams ir didinti komandos žinomumą. Žaidėjai taip pat stebi pokyčius bei grįžta rungtyniauti į Lietuvą ir kelia LKL lygį.

Toks nenuspėjamas čempionatas tik dar labiau didina intrigą, susidomėjimą krepšiniu. Tai gerai ne tik lygai, bet ir patiems klubams bei sportui.

– Visa Lietuvos lygų (LKL, NKL, RKL) sistema neabejotinai yra svarbi ir jaunimo ugdymui, dėl to buvo nuspręsta leisti jauniesiems žaidėjams turėti dvigubą licenciją. Kaip manote, kokių rezultatų ir kada gali duoti šis žingsnis?

– Manau 2–3 metų bėgyje matysime teigiamus ir apčiuopiamus rezultatus. Yra sakoma, kad jei iš jaunimo komandos į vyrų krepšinį sėkmingai integruojasi bent vienas žaidėjas, tai jau geras rezultatas. Jauniems žaidėjams turi būti suteikta proga parodyti save, ne sėdėti ant suoliuko, bet žaisti, daryti klaidas bei mokytis. Tik taip galime pasiekti rezultatų ir užauginti pamainą Lietuvos rinktinei.

– Kol kas atotrūkis tarp LKL bei NKL ekipų yra labai didelis. Jau matėme „Mažeikių“ pavyzdį, kaip komanda, dukart laimėjusi NKL, aukštesnėje lygoje buvo tiesiog triuškinama, dėl to ta ekipų kaita tarp lygų, kuomet viena krenta į NKL, o kita keliasi į LKL, sunkiai gali įvykti. Kaip galima būtų spręsti šią problemą?

– Manau, ši problema dalinai yra išspręsta įvedus klubų licencijavimą, kai klubai turi gaires ir aiškius finansinius reikalavimus, nebegali tiesiog pasakyti, jog turi minimalų biudžetą ir gali eiti žaisti. Atradusi rėmėjų NKL ekipa gali suburti pajėgią komandą ir varžytis LKL, svarbu, jog tai būtų ne tik komanda, tai turi būti besivystantis krepšinio klubas. NKL turi stiprėti ir viduje, įvesti sąlygas komandoms, tobulinti klubų struktūras.

– Ar tarp keturių į finalo ketvertą patekusių NKL komandų dabar matote tokią, kuri būtų pajėgi (tiek finansine prasme, tiek kalbant apie reikalavimus atitinkančią areną ir pan.) įžengti į LKL?

– Ne paslaptis, kad LKL įdomi Marijampolės situacija. Miestas turi daug verslo pramonės įmonių bei galimybių, o komandos prezidentas yra tikras krepšinio sirgalius. Jie turi geriausias sąlygas žaisti LKL ir būti konkurencingi. Tačiau kol kas nematome aiškių rezultatų infrastruktūros sektoriuje ir yra daug klaustukų dėl naujos arenos statybų.

Kalbant apie kitas komandas, matome Jonavos pavyzdį futbole. Kiek mums žinoma, Jonavos miestas vykdo naujos salės statybas, kuri atitiks LKL reikalavimus, todėl ateityje ši komanda galėtų praverti lygos duris. Nesakome „ne“ nei vienam krepšinio klubui, kuris atitinka LKL reikalavimus.

– Šį sezoną iš trenerių ne kartą galima buvo išgirsti nepasitenkinimą teisėjais. Ar lyga reaguoja į tokius strategų pastebėjimus bei daro tam tikras išvadas?

– Prieš sezoną įsigijome brangią skubaus vaizdo pakartojimo sistemą, kuri palengvina darbą. Įsteigėme teisėjų direktoriaus poziciją, kurią užėmė Tomas Rimkus, daug dirbantis su teisėjais. Dirbame pagal trejų metų tobulinimo programą, vyksta pastovūs mokymai.

Nusiskundimų buvo ir bus. Smulkių klaidų taip pat, nes teisėjai irgi žmonės ir jie klysta. Į grubias klaidas reaguojame ir teisėjai yra gavę nuobaudas, buvo suspenduoti ir kurį laiką nedirbo. Ši sritis taip pat yra viena iš prioritetinių, kuriai lygos prezidentas Remigijus Milašius ir generalinis lygos direktorius Romualdas Brazauskas skiria labai daug dėmesio.

– Europos krepšinyje dabar vyksta visokie įdomūs dalykai, kuriuose svarbiausią vaidmenį vaidina dvi organizacijos – FIBA ir Eurolyga. Norėdama atsivilioti ekipas FIBA papylė grasinimų, esą norint žaisti Europos taurėje klubai turėtų trauktis iš nacionalinių pirmenybių ir t.t. Koks yra LKL vadovų požiūris apie visą šią prieštaringą situaciją?

– LKL pozicija yra tokia, kad Europos turnyruose žaistų kuo daugiau ekipų. Lygos valdybos posėdyje buvo priimtas nutarimas, kad klubai patys renkasi, kur rungtyniauti. Geriausias scenarijus būtų, kad šios dvi organizacijos susitartų, tačiau, kaip matome, kol kas to nėra.

– Ar yra tikimybė, jog šis FIBA ir Eurolygos konfliktas gali turėti pasekmių LKL čempionatui?

– Dirbame, diskutuojame su abejomis organizacijomis ir tikimės, kad bus pasiekti teisingi sprendimai, kurie leis vystytis krepšiniui.

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Nuo rungtynių pradžios dominavęs „Žalgiris” žengė...

Utenos „Juventus” klubui „Tete-a-Tete Casino LKL” pusfinalio serijoje staigmenos pateikti nepavyko. Rezultatu 80:72 (30:...

thumbnail
hover

„Orakulo” prognozė: žalgiriečius žnaibo kaunietis, bet...

Kauno „Žalgiris“ pirmadienio vakarą gali tapti pirmuoju „Tete-a-Tete Casino-LKL“ finalo dalyviu. Pusfinalio serijoje 2-0 pirmaujantys žalgir...

thumbnail
hover

Paulius Jankūnas antrą kartą iš eilės...

Naudingiausiu antrųjų „Tete-a-Tete Casino-LKL“ pusfinalio rungtynių žaidėju tapo 32 metų 203 cm ūgio Kauno „Žalgirio“ sunkusis krašto puolėj...

Parašykite komentarą