Parengtos metodinės rekomendacijos apie Laimo ligą ir Vakarų Nilo karštligę

Parengtos naujos metodinės rekomendacijos „Laimo ligos metodinės rekomendacijos“ ir „Vakarų Nilo karštligė“.

Metodinėse rekomendacijose pateikta glausta informacija apie ligų plitimą ir geografinį išplitimą, jų platintojus, klinikinius požymius, klimato kaitos poveikį ligų plitimui, pagrindinius profilaktikos principus, platintojų stebėseną . Vadovaujantis rekomendacijomis sveikatos priežiūros specialistams bus lengviau konsultuoti gyventojus, tinkamai organizuoti profilaktikos priemones.

Vakarų Nilo virusas (VNV) yra zoonozinis arbovirusas, t. y. virusas, kurį kraujasiurbiai nariuotakojai gali perduoti gyvūnams ir žmonėms. Arbovirusas (lot. Arthropoda – nariuotakojis, angl. borne – perduodamas) – virusas, perduodamas jam imliems stuburiniams per uodo įkandimą. Žmonės dažniausiai šia liga užsikrečia įkandus virusu užsikrėtusiems uodams. Gamtinis viruso rezervuaras – paukščiai. Nustatyta, kad virusą nešioja daug rūšių paukščių. Paukščiai vaidina svarbų vaidmenį VNV geografinėje sklaidoje. VNV yra palaikomas paukščių ir uodų cirkuliacijos cikle. Užsikrėsti gali žmogus, arkliai ir kiti žinduoliai.
Laimo liga (LL) – dažniausia pernešėjų platinama liga šiaurinio pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Kasmet registruojama apie 85 000 atvejų Europoje (apskaičiuota pagal turimus nacionalinius duomenis). Šis skaičius yra labai netikslus, nes liga Europoje registruojama nenuosekliai, o daugelis LL infekcijos atvejų nediagnozuojami. JAV kasmet registruojama 15 000–20 000 LL atvejų, liga šiuo metu išplitusi 15 valstybių ir sudaro daugiau nei 90 proc. visų ten registruojamų transmisinių ligų. LL žmonėms platina infekuotos Ixodes genties erkės maitindamosi krauju. Europoje plačiausiai paplitusi Ixodes ricinus. Gamtoje LL sukėlėjai aptinkami erkėse ir tam tikrų rūšių gyvūnų kraujyje – Europoje dažniausiai vabzdžiaėdžių, smulkiųjų graužikų, kiškių ir paukščių. Žmonės, kaip ir didesni gyvūnai, nėra patogenų rezervuaras.
Metodinėse rekomendacijose pateikiama informacija apie šių zoonozių epidemiologiją, platintojų biologiją, ligų kliniką, diagnostikos principus bei jų profilaktiką.

Tikimasi, kad rekomendacijos bus naudingos ne tik specialistams, bet ir visai visuomenei.

Metodinės rekomendacijos pristatytos šią savaitę Vilniuje vykusiame specialistų seminare.

Visą metodinių rekomendacijų tekstą galima rasti čia.

Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...