R. Šalaševičiūtė: laikausi pozicijos ne nuleisti sprendimus iš viršaus, o priimti juos tariantis

Ambulatorinių paslaugų, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, slaugos, ilgalaikio gydymo, geriatrijos, paliatyviosios slaugos plėtra bei intensyvesnis dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir stebėjimo paslaugų vystymas – tokios pagrindinės ketvirtojo sveikatos sistemos pertvarkos etapo kryptys. Trečiadienį spaudos konferencijoje buvo pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projektas. Įgyvendinant jį, numatoma atsisakyti perteklinių lovų rajono ligoninėse, didinant jų užimtumą iki 300 dienų per metus. Siūloma taip pat neteikti akušerijos ir chirurgijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau kaip 300 moterų, o atliekamų operacijų skaičius nesiekia 400.

{end_header}

Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, naujasis planas parengtas atidžiai išanalizavus trečiojo reformos etapo rezultatus, realią rajonų ligoninių padėtį, jų finansinę būklę. Kaip vieną iš pagrindinių problemų ministrė nurodė perteklinį aktyvaus gydymo lovų skaičių ligoninėse, kur dažnai teikiamos ne gydymo, o socialinės paslaugos.

„Yra nemažai rajoninių ligoninių, kurių dalis skyrių dirba tik trečdaliu savo pajėgumo. Tuo metu vienos dienos lovos išlaikymas valstybei per metus kainuoja 64 tūkst. Lt, arba 18,5 tūkst. Eurų. Visoje ES atrodome blogiausiai, vertinant ligoninių lovų užimtumą. Juk kas iš to, kad gydytojai ligoninėje yra, jeigu darbo jiems nėra?“, – klausė ministrė R. Šalaševičiūtė. Ji taip pat pastebėjo, kad dabar ligoninių terapiniuose skyriuose dažnai laikomi pacientai, kuriems reikalinga slauga, o ne aktyvus gydymas. Be to, pasitaiko atvejų kai rajono ligoninėse kelias dienas tarytum ir gydyti pacientai, vėliau siunčiami į didžiąsias šalies ligonines, kur gydymo procesas pradedamas iš pradžių.

„Taigi už to paties paciento gydymą ligonių kasos sumoka dvigubai, o pacientas laiku negauna profesionalių paslaugų“, – sakė ministrė.

Demografinė padėtis šalyje, pasak R. Šalaševičiūtės, akivaizdžiai rodo, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos rajonuose, arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos.

„Lietuvai labiausiai reikia slaugos, geriatrijos, paliatyviosios slaugos skyrių, labai trūksta dienos centrų, turėtų plėstis dienos chirurgija ir ambulatorinės paslaugos. Pavyzdžiui, tūkstančiui gyventojų anksčiau skyrėme 2 paliatyviosios slaugos lovas, dabar – jau 3, ir dar ketiname padidinti“,- kalbėjo ministrė.

Pasak R. Šalaševičiūtės, ministerija dėl ketvirtojo sveikatos sistemos pertvarkos etapo plano tariasi su savivaldybių, gydymo įstaigų vadovais.

„Laikausi pozicijos ne nuleisti sprendimus iš viršaus, o tartis su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, savivaldybėmis“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė, kviesdama regionuose tartis visoms suinteresuotoms pusėms, kad periferijos žmonėms būtų užtikrintos reikalingos paslaugos.

Pagal projektą kiekvienos apskrities sveikatos apsaugos paslaugų restruktūrizavimo planui parengti numatoma sudaryti Koordinavimo tarybas, kuriose dirbs visų apskrities ligoninių, savivaldybių, SAM ir VLK ir Teritorinių ligoninių kasų atstovai.

Visą projekto tekstą galima rasti teisės aktų informacinėje sistemoje:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1046269&p_fix=n&p_gov=

Spaudos konferencijoje pristatyta informacija: 
VLK duomenys
Projekto pristatymas

SAM Ryšių su visuomene skyrius,
samrsv@sam.lt, www.sam.lt
Sekite naujienas Sveikatos apsaugos ministerijos Facebook puslapyje!

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

Parašykite komentarą