R. Šalaševičiūtė: tik bendradarbiaujant bus pasiektas proveržis savižudybių prevencijos srityje

Savižudybių dažnis Lietuvoje palaipsniui mažėja. Jei 2000-2003 per metus nusižudydavo apie 1600 žmonių, tai 2014 m. savo valia iš gyvenimo pasitraukė 930 žmonių.  Tokius duomenis sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pateikė ministerijoje vykusiame susitikime su Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata 2020“ atstovais. Pasitarime aptarta Psichikos sveikatos strategijos ir savižudybių prevencijos veiksmų plano rengimo eiga, bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinimo klausimai.

{end_header}

Per pastaruosius 11 metų savižudybių dažnis Lietuvoje sumažėjo 40 proc. – tai vienas iš didžiausių sumažėjimų Europoje. Tačiau, pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, savižudybių skaičius  vis dar išlieka labai aukštas.

„Todėl mes turime konsoliduoti visų sveikatos politikų, specialistų, nevyriausybinių organizacijų pastangas, kad Lietuva pagal savižudybių skaičių nepirmautų tarp ES valstybių.  Dėkoju visiems atsiliepusiems į ministerijos kvietimą bendrai aptarti šiuos aktualius klausimus ir tikiuosi, kad bendradarbiaudami, o ne žarstydamiesi kaltinimais mes pasieksime proveržio savižudybių prevencijos srityje“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Savižudybę sąlygojantys veiksniai yra labai įvairūs – socialiniai ekonominiai, asmeninio gyvenimo dramos, skyrybos, smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerantiškumas, abejingumas, besaikis alkoholio vartojimas ir pan.

„Akivaizdu, kad savižudybės yra ne vien medicininė problema. Kad savižudybių prevencija būtų efektyvi, problemą būtina suvokti kur kas platesniame kontekste, nei pagalbos ketinantiems ar bandžiusiems nusižudyti teikimas. Todėl šioje srityje būtina ne tik gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, bet ir socialinę žmonių padėtį, siekti alkoholio vartojimo mažėjimo, mokyklose vykdyti patyčių prevencijos programas bei  užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Todėl, pasak ministrės, labai svarbu, kad į prevencinių priemonių įgyvendinimą įsitrauktų ne tik sveikatos priežiūros institucijos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos. Ministrė pripažino, jog lig šiol ankstesnės Vyriausybės neskyrė reikiamo dėmesio tarpinstituciniam bendradarbiavimui bei veiksmų koordinavimui.

Siekiant savižudybių prevenciją padaryti kuo efektyvesne bei pradėti tam būtiną tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dabartinė SAM vadovybė rado galimybę finansuoti Savižudybių prevencijos biurą, kuris veiklą pradėjo nuo 2015 m. pradžios. Pagrindinės šio biuro veiklos kryptys yra rinkti ir analizuoti informaciją, susijusią su savižudybių statistika, prevencija bei postvencija Lietuvos ir tarptautiniu mastu bei realiai bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir žinybomis, siekiant aktyviai koordinuoti tarpusavio veiksmus savižudybių prevencijos bei pagalbos bandžiusiems nusižudyti asmenims ir jų šeimoms srityje.

Ministrė R. Šalaševičiūtė susitikime pabrėžė, kad vaikų psichikos sveikata yra vienas iš pagrindinių prioritetų psichikos sveikatos priežiūroje. Plėtojant kompleksines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje įsteigti 5 regioniniai diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai. Įtvirtinti šiuolaikiniai veiksmingos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo, vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų prevencijos, vaikų raidos ir psichikos sutrikimų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos sistemos kūrimo Lietuvoje principai ir reikalavimai. Yra sudarytas integruotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros valdymo komitetas. 2014 metais patvirtintas Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir efektyvaus gydymo užtikrinimo srities aprašas. Jame numatytos kompleksinės priemonės iki 2023 metų, sukursiančios vaikams palankią, kokybišką bei veiksmingą sveikatos priežiūrą, sumažinant regioninius vaikų sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo bei kokybės netolygumus. Be to, Vaikų hiperkinezinių sutrikimų ambulatoriniam gydymui skiriami kompensuojamieji vaistai, o patvirtintas Vaiko raidos tikrinimo aprašas padės specialistams atpažinti, įvertinti ankstyvą vaiko raidos sutrikimų riziką bei organizuoti pagalbą.

Susitikime R. Šalaševičiūtė taip pat pateikė informaciją apie Vaiko raidos centro patalpas. Ministrė apgailestavo, kad Vaiko raidos centras atsisakė siūlymo kurtis „Pušyno kelio“ sanatorijoje.  Todėl, nuspręsta Vaiko raidos centrui pagal poreikius atnaujinti Vaikų ligoninės Santariškėse tris ar keturis aukštus. Šiems darbams skiriama 3,5 mln. eurų. Tačiau rekonstrukcijos darbai prasidės tuomet, kai vaikų ligoninė išsikels į Santariškėse statomas naujas patalpas.

Susitikimo dalyviai taip pat buvo supažindinti su Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano pakeitimo projekto rengimo bei naujos redakcijos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo rengimo eiga, ES struktūrinių fondų  paramos galimybėmis psichikos sveikatos paslaugų plėtrai.

SAM Ryšių su visuomene skyrius,

samrsv@sam.lt, www.sam.lt

Sekite naujienas Sveikatos apsaugos ministerijos Facebook puslapyje!

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

Parašykite komentarą