Švino poveikis sveikatai

Kasmet Pasaulio sveikatos organizacija organizuoja Tarptautinę Apsinuodijimo švinu prevencijos savaitę, skirtą atkreipti dėmesį į neigiamą švino poveikį sveikatai ir sustiprinti požiūrį į taikomas prevencines priemones. Šiais metais minėta savaitė suplanuota spalio 25-31 d.

Švinas priskiriamas sunkiesiems metalams. Dauguma sunkiųjų metalų jonų yra gyvybiškai pavojingi. Švino ir jo druskų junginių sutinkama: švino gamybos įmonėse, metalų padengimo švinu įmonėse, spaustuvėse, dažų, gumos, metalurgijos, naftos perdirbimo pramonėje, taip pat buityje, jei naudojame glazūruotus indus arba jei vanduo tiekiamas senais metaliniais vamzdžiais. Iš švino gaminami skydai, apsaugantys nuo rentgeno spindulių. Europoje nuo 1970 metų yra kontroliuojamas švino kiekis – ypač gaminant maisto konservų skardines, vandentiekio vamzdynus, įvairius dažus ir degalus. Tiriamas švino ir kitų sunkiųjų metalų jonų santykinis kiekis kai kuriuose maisto produktuose, kosmetikos priemonėse.

Švino jonus ir jo junginius žmogus įkvepia per kvėpavimo takus. Dažnai šiuos junginius gauname, jei valgome maistą neplautomis rankomis, o maistą laikome glazūruotuose raudonos, baltos ir geltonos spalvos induose, skirtuose ne maisto produktams laikyti. Švino jonų poveikis sustiprėja rūgštinėje terpėje, todėl reikia atsakingai rinktis indus raugintiems ar marinuotiems maisto produktams laikyti, kad būtų išvengta apsinuodijimų švinu. Metalo vamzdynai gali turėti savyje švino junginių – tai ypač pavojinga, jei tokiais vamzdžiais tiekiamas geriamas vanduo. Reikia atminti, kad švinas nuodingas tik tada, kai jis yra jonų pavidale. Į organizmą patekę švino jonai kaupiasi: kauluose (apie 70 proc. jo kiekio), kraujyje, tulžyje, kepenyse, inkstuose, motinos piene.

Apsinuodijus švinu atsiranda odos ir gleivinės opos. Veido oda pasidaro pilkos spalvos. Dažnai ant dantenų pastebima pilkšvai melsva švino sulfido (PbS) juosta. Sutinkamas galvos plaukų, blakstienų ar antakių plikis. Taip pat pažeidžiamos nervų, kraujo ir virškinimo sistemos, kepenys bei širdies ir kraujagyslių sistema.

Pasaulio sveikatos organizacija švino poveikiui mažinti rekomenduoja taikyti atitinkamas priemones. Keisti šviną ir švino junginius – jei tai įmanoma – kitomis, nekenksmingomis ar mažiau kenksmingomis medžiagomis. Naudoti degalus be švino junginių. Nenaudoti vandentiekio sistemų įrengimui metalinių vamzdžių su švino priemaišomis. Svarbu tikrinti vamzdynais tekančio ir vandentiekiu patenkančio vandens kokybę. Gamyboje turi būti kuo mažesnis švinu veikiamų darbuotojų skaičius. Vykdyti darbuotojų sveikatos priežiūrą. Neleisti dirbti su švinu jaunesniems kaip 18 metų žmonėms, o taip pat nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms motinoms. Įrengti kolektyvines apsaugos priemones.

Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė, tel. (8 45) 467 963, el. paštas: regina.abromaityte@paneveziovsc.sam.lt

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene) Vilda Bajoriūnienė, tel. (8 45) 596 173, el. paštas: vilda.bajoriuniene@paneveziovsc.sam.lt

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...