Vasaris – palankus metas grėsmingajai meningokokinei infekcijai

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu suaktyvėjęs gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gali sudaryti palankias sąlygas kitų pavojingų infekcijų plitimui. Gripo, peršalimo ligų sukėlėjai (virusai) pažeidžia nosies gleivinę, o tada nosiaryklėje gyvenančiam meningokokui lengviau įsiskverbti į organizmą, patekti į kraują ir sukelti žaibinės formos infekciją. 

Žmogų bakterine meningokokine infekcija užkrėsti gali sergantis asmuo ir sveikas bakterijų nešiotojas. Suaugusieji dažniausiai būna bakterijų nešiotojai. Manoma, kad apie 5-10 proc., o sergamumo meningokokine infekcija pakilimo metais – 20-30 proc. žmonių gali būti meningokoko bakterijos nešiotojai. Tačiau sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Nustačius susirgimą meningokokine infekcija, asmuo izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, asmuo tampa nepavojingas aplinkiniams.

Meningokokinės infekcijos sukėlėjas labai neatsparus aplinkoje: +10 °C temperatūroje žūsta per 2 val., +50 °C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėjus sunaikina greit, o tiesioginiai saulės spinduliai užmuša per 2-6 val. Patalpose dezinfekcija neatliekama, rekomenduojamas tik vėdinimas, drėgnas valymas.

 

Tarpsta nevėdinant patalpų

Bakterinė meningokokinė infekcija plinta per seiles: kosint, čiaudint, valgant, geriant iš bendrų indų, dalijantis higienos priemonėmis, cigarete, bučiuojantis. Susirgimai gali atsirasti vaikų ir jaunų žmonių kolektyvuose, blogai vėdinamuose butuose, žiemą, ypač padidėjus sergamumui ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gleivinių barjerą ir bendrą organizmo atsparumą ypač sumažina rūkymas, pasyvus rūkymas. Susilpnėjus gleivinių apsaugos barjerui, padidėja imlumas infekcijoms. Rizikos grupei priklauso ir imunosupresinės būklės asmenys.

 

Pradžia primena gripą ar peršalimą

Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinės infekcijos pradžia nesiskiria nuo gripo ar kitos peršalimo ligos: krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą, gali pykinti. Galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo. Medikai ragina atkreipti dėmesį į meningokokinei infekcijai būdingą bėrimą. Iš pradžių jo gali nebūti, bet užklupus žaibinei formai išryškėja iš karto. Kita vertus, šio specifinio bėrimo maždaug 20 proc. ligonių apskritai neatsiranda, pasireiškia kiti meningito požymiai.

Skaudžiausia, kad dažniausiai ji užklumpa sveikus, stiprius, niekada nesirgusius žmones, tuos, kurių organizmas tiesiog pernelyg audringai reaguoja į užkratą. Mirštamumas nuo žaibinės formos ligos labai didelis visame pasaulyje. Manoma, kad meningokokine infekcija suserga asmuo, turintis tam tikrą imuninės sistemos defektą. Juk kai kurie perserga išvis nepatirdami jokių simptomų. Tas pats mikrobas daugumai gyventojų sukelia paprasčiausią slogą.

 

 

 

Profilaktika

Lietuvoje yra vakcina nuo B grupės meningokoko, kurie dažniausiai ir sukelia ligą ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Kitos vakcinos apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos.

Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu (šeimos nariams, suolo draugams), per 7  dienas po sąlyčio rekomenduojama chemoprofilaktika. Tai yra vienkartinė antibakterinių vaistų dozė, kurią paskiria šeimos gydytojas. Artimo sąlyčio neturėjusiems asmenims chemoprofilaktika nerekomenduojama.

 

Patarimas vienas – būti budresniems

Tėvams, kurių vaikai lanko darželį ar mokyklą, kurios auklėtinis susirgo meningokokine infekcija, patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su sirgusiuoju stebėti vaiko sveikatos būklę (kasdien matuoti temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, odos bėrimai), būtina apžiūrėti vaiką, ar nėra bėrimo. Jis paprastai atsiranda ant blauzdų, šlaunų, liemens, pilvo apačioje. Bėrimą sudaro dideli vyšninės spalvos pilko atspalvio taškiukai, kurie gali susilieti į iki 2 cm dydžio mėlynes. Būtina konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

 

 

 

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
Vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė
Tel. (8 5) 278 0684
El. p.
biruta.zdaneviciene@vilniausvsc.sam.lt

 

Kontaktai žiniasklaidai 
Komunikacijų poskyrio vedėja

Lina Grinytė-Jauniškienė

Tel. (8 5) 264 9651

Mob. tel. 8 659 56255

El. p. lina.grinyte@vilniausvsc.sam.lt

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...

Parašykite komentarą