Viskas Jūsų rankose: imkitės veiksmų prieš artritą

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad spalio 12-oji yra minima kaip Pasaulinė artrito diena. Pasaulio sveikatos organizacija ir įvairių šalių specialistai – reumatologai, ortopedai, chirurgai-traumatologai, pediatrai, imunologai ir kt. – bei jų profesinės draugijos ragina atkreipti dėmesį į lėtinių reumatinių ir kaulų bei raumenų sistemos ligų grupę, kuriai būdingas žemas mirtingumo lygis, bet kuri pasižymi aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu ir sukelia ilgalaikius, lėtinius skausmus, kurie labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.

2015 metų Pasaulinės artrito dienos tema yra „Viskas Jūsų rankose: imkitės veiksmų“. Jos tikslas – paskatinti žmones, sergančius reumatinėmis ir kaulų bei raumenų sistemos ligomis, kartu su slaugytojais, įvairių sričių gydytojais, mokslininkais, sveikatos apsaugos politikos formuotojais ir plačiąja visuomene išnaudoti kiekvieną galimybę imtis konkrečių veiksmų ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Spalio 12-oji, kaip Pasaulinė artrito diena, buvo pradėta minėti 1996 m. Tarptautinės artrito ir reumato asociacijos (angl. Arthritis and Rheumatism International – ARI) iniciatyva.

Tarptautinė artrito ir reumato asociacija įsteigta 1988 m. Ji jungia įvairias nacionalines organizacijas, daugiausia vienijančias šios susirgimų grupės paveiktus žmones (sergančiuosius arba jų artimuosius). Su Tarptautine artrito ir reumato asociacija glaudžiai bendradarbiauja Europos Sąjungos lyga prieš reumatą (angl. European League Against Rheumatism – EULAR), kuri atstovauja 4 tipų institucijas: mokslines draugijas, žmonių, sergančių artritu bei reumatu, nacionalines organizacijas, sveikatos apsaugos specialistų draugijas ir asocijuotuosius narius (kurie remia organizacijos veiklą finansiškai) iš įvairių Europos Sąjungos valstybių.

EULAR atlieka svarbų vaidmenį Europoje, skatindama deramai paminėti šią dieną tarptautiniu mastu, ir net administruoja specialią šiai temai skirtą interneto svetainę http://worldarthritisday.org/get-involved. Kasmet EULAR pristato naujus metodus, palengvinančius žmonių, sergančių reumatinėmis ir kaulų bei raumenų sistemos ligomis, apsitarnavimą ir gyvenimą.

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą, skirtą reumatinėms ir kaulų bei raumenų sistemos ligoms. Šios susirgimų grupės svarbą rodo tokie faktai: 30–40 proc. visų žmonių jaučia tam tikrus raumenų ir kaulų ligų požymius, o dėl šių ligų kenčia gerokai per 120 mln. Europos gyventojų.

Pagal dabar galiojančią TLK-10 AM klasifikaciją, artropatijoms (infekcinėms ir neinfekcinėms) priskiriamos 4 didelės susirgimų grupės: infekcinės artropatijos (pavyzdžiui, pūlingos, įvairių sukėlėjų sukeltos ar poinfekcinės artropatijos ir kt.), uždegiminės poliartropatijos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar reumatoidinis vaskulitas, psoriaziniai artritai, jaunatvinis arba juvenilinis artritas, ankilozinis spondilitas, podagra, trauminiai artritai ir kt.), artrozė arba osteoartritas (poliartrozė, koksartrozė, gonartrozė ir kt.) ir kitos sąnarių ir kaulų ligos (osteoporozė, fibromialgija, įvairios įgytos sąnarių deformacijos, sąnarių nestabilumas, kai kurios stuburo degeneracinės ligos ir kt.). Visas jas sąlygiškai galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes – uždegimines ir neuždegimines (degeneracines) ligas.

Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t. y. apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių ir raumenų sistemą. Daugiau nei pusė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pagyvenusių asmenų kenčia sąnarių skausmus, 21 proc. suaugusių JAV gyventojų yra diagnozuotos artropatijos. JAV artritas yra dažniausia nedarbingumo priežastis. Ispanijoje kelio sąnario osteoartritu serga apie 10 proc. gyventojų, rankos osteoartritu – apie 6 proc., fibromialgija – apie 2,4 proc. gyventojų. O Vokietijoje per metus dėl reumatinių ir judamojo aparato ligų susidaro apie 50–60 milijonų nedarbo dienų!

Taigi, sergamumo šiomis ligomis skaičiai tikrai įspūdingi. Lietuvoje 2014 metais jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis sirgo 514137 asmenys (vaikai ir suaugusieji) ir tai sudaro 175 atvejus, tenkančius 1000 gyventojų, o artropatijomis sirgo 218842 asmenys ir tai sudaro 75 atvejus, tenkančius 1000 gyventojų (vyresnių nei 65 metų asmenų amžiaus grupėje – net 141 atvejis, tenkantis 1000 gyventojų). Realūs sergamumo skaičiai gali būti kiek didesni, nes ne visi susirgimai yra diagnozuojami ir ne visi pacientai kreipiasi į specialistus.

Laipsniškai ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir daugėjant pagyvenusių bei senų žmonių, neišvengiamai augs ir išlaidos, susijusios su reumatinių ligų gydymu, daugės įvairių medicininių, socialinių ir psichologinių problemų. Sąnarių arba aplink sąnarį esančių audinių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų.

Degeneracinės sąnarių ligos dažniausiai (bet nebūtinai) atsiranda su amžiumi ir tam reikšmingą įtaką daro jungiamajame audinyje vykstantys senėjimo procesai, didelis bei ilgai trunkantis fizinis krūvis, didelis kūno svoris ir kiti veiksniai. Dažniausiai pasitaikanti tokio pobūdžio liga yra osteoartritas, dar vadinamas deformuojančia osteoartroze, poliartroze, degeneracine sąnarių liga ir pan. Trumpai supažindinsime su šiuo dažniausiai pasitaikančiu susirgimu, jo klinika, etiologija, diagnostika bei bendrais gydymo principais.

Kai kurių autorių nuomone, artritas ir artrozė – tai skirtingos diagnozės. Artritas apibūdinamas kaip pirminė vieno ar kelių sąnarių uždegiminė būklė su galimu antriniu jungiamojo audinio pažeidimu, o artrozė – tai pirminis sąnarinius paviršius dengiančios kremzlės matrikso (sudaryto daugiausiai iš II tipo kolageno bei proteoglikanų) degeneracinis procesas, laipsniškai pažeidžiantis kremzlę, jos atsinaujinimo galimybę bei funkciją, o daug vėliau ir kaulą su galimu antriniu sąnario komponentų uždegimu.

Dėl skirtingų priežasčių, kurios sukelia pokyčius sąnariuose, skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas (artrozė):

Pirminis osteoartritas – kai nėra vienos aiškios, žinomos sąnario pokyčių priežasties arba jos neįmanoma nustatyti. Apibūdinamas kaip pagyvenusių ir senų žmonių liga, atsirandanti dėl organizmo senėjimo procesų ir sąnario kremzlės degeneracinių pokyčių viename ar keliuose sąnariuose.

Antrinis osteoartritas išsivysto dėl konkrečių žinomų veiksnių: traumų, menisko sužeidimų, buvusios sąnario operacijos, blogai ar netaisyklingai sugijusių kaulų lūžių, po itin ilgo nejudrumo (sergant sunkia liga ar ilgai dėvint imobilizuojantį įtvarą), didelės ir ilgai trunkančios sąnario mechaninės apkrovos, nutukimo, po infekcijos ir pan. Antrinis osteoartritas taip pat išsivysto esant įgimtai sąnarių kremzlių patologijai. Tokiu atveju jis vystosi gana jauname amžiuje. Antrinis osteoartritas taip pat gali vystytis sergant cukriniu diabetu, kai kuriomis skydliaukės ir retomis ligomis (akromegalija, syringomielija, alkaptonurija, Paget‘o liga ir kt.) ar esant tam tikriems riebalų apykaitos sutrikimams.

 

Klinika

 

Osteoartritas iš pradžių pasireiškia sąnario skausmingumu, ypač intensyvaus fizinio krūvio metu arba po jo, nedideliu judesių ribotumu, nežymiu vieno ar kelių sąnarių rytiniu sustingimu, vėliau – sąnario traškėjimu judinant. Vėliau sąnaryje gali atsirasti įvairaus laipsnio vietinis uždegimas ir pradėti kauptis skystis, sąnarys gali patinti, parausti ir net pakilti jo temperatūra, o per ilgą laiką gali išsivystyti matomos sąnario deformacijos. Vienas iš dažnai pasitaikančių požymių yra būtent sąnario sustingimas iš ryto arba ramybės būsenoje, kuris trunka trumpai ir greitai praeina (maždaug po 15–30 min.). Nesant skausmo pacientas į šį simptomą gali nekreipti dėmesio.

Nors liga iš pradžių pasireiškia labai menkais simptomais (arba jų visiškai nebūna), palaipsniui išsivysto ne tik sąnarių kremzlės pakitimai, reikšmingai sumažėja tarpas tarp sąnarinių paviršių, bet ir kartais atsiranda pokremzlinių cistų bei susidaro kaulinės išaugos – osteofitai.

Liga gali pažeisti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia stuburo slankstelių smulkūs sąnariai, kelių (gonartrozė), klubų (koksartrozė), čiurnos ir plaštakų sąnariai.

Etiologija

Ligos atsiradimą lemia 3 skirtingos veiksnių grupės: fiziniai, genetiniai ir biocheminiai veiksniai. Kadangi osteoartritas yra lėtinė polietiologinė liga, tai ir ją sukeliančių veiksnių yra daug ir labai sudėtinga nustatyti, kuris jų yra svarbiausias:

1. Vyresnis amžius. Dažniausiai osteoartritas pasireiškia apie 40–50 gyvenimo metus ir su kiekvienu dešimtmečiu ženkliai padaugėja juo sergančiųjų. Bet vyresnis amžius nebūtinai turi būti tas veiksnys, dėl kurio susergama osteoartritu – lemiamą įtaką turi judamojo ir atramos aparato sistemos pokyčiai. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms osteoartritas rentgenologiškai diagnozuojamas nuo 50 iki 90 proc. atvejų.

2. Lytis. Iki 50 metų amžiaus osteoartritas dažnesnis vyrams, bet vėliau juo dažniau serga moterys. Vyresnio amžiaus moterų, kurios daugiausiai serga rankų, kelių ir klubų osteoartritu, yra daugiau nei to paties amžiaus vyrų, sergančių osteoartritu. Moterims būdingesnis daugiau sąnarių apimantis osteoartritas nei vyrams.

3. Paveldimumas. Nustatyta, kad pacientų, kuriems buvo protezuotas klubas ar kelis dėl osteoartrito, broliai arba seserys turi daug didesnę riziką susirgti osteoartritu: maždaug penkis kartus dažniau klubo ir tris kartus dažniau kelio sąnario osteoartritu.

4. Įvairios sąnario traumos (lūžis, išnirimas, raiščių plyšimai, pakartotinės traumos, įvairūs potrauminiai uždegimai su liekamaisiais reiškiniais ir pan.).

5. Nutukimas. Jis lemia nuolatinį kojų sąnariams tenkantį didelį krūvį, kuris pagreitina hialininės kremzlės susidėvėjimą. Kai kurie moksliniai straipsniai pabrėžia tiesioginę kojų sąnarių osteoartrito priklausomybę nuo didelio kūno masės indekso (KMI).

6. Įgimti ar įgyti sąnario struktūrų pažeidimai (sąnario nestabilumas, meniskų pažeidimas, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ir kt.).

7. Medžiagų apykaitos ir endokrininės ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas).

8. Kai kurios kaulų ligos.

9. Didelis lytinių hormonų lygio svyravimas.

10. Didelio laipsnio raumenų silpnumas.

11. Intensyvus ir ilgai trunkantis darbas ir sportas. Tiems, kam tenka dažnai lenktis, dirbti ankštose patalpose, daug kartų atlikinėti tuos pačius ir ypač nepatogius judesius, kiloti didelius svorius, dažniau vystosi kelio sąnario ar stuburo osteoartritas (pavyzdžiui, siuvėjams, dažytojams, kirpėjams, žemės ūkio darbininkams ir pan.). Profesionalūs sportininkai (futbolininkai, regbio žaidėjai, lauko tenisininkai, slidininkai ir kt.) taip pat reikšmingai dažniau serga osteoartritu.

Ligos pradžia dažniausiai sunkiai pastebima ir nenustatoma. Todėl pacientas tiksliai negali pasakyti, kada prasidėjo liga, kada jis pajuto pirmuosius simptomus. Svarbiausias simptomas ligos pradžioje yra bukas sąnarių ar vieno sąnario skausmas, atsirandantis didesnio fizinio krūvio metu arba po jo, kuris gali labai greitai praeiti pailsėjus ar pasitepus priešuždegiminiu tepalu. Ligai progresuojant skausmas stiprėja, jis vis dažniau gali varginti ir ramybės būsenoje.

Diagnostika

Dažniausiai ligoniai, pajutę nedidelį skausmą, diskomfortą ar sąnario sustingimą judesio metu, neskuba kreiptis į gydytoją. Jie patys perka įvairius medikamentus (dažniausiai tepalus) ar maisto papildus (kurių teigiamo poveikio dažniausiai nepatvirtina jokie nepriklausomi moksliniai tyrimai), gydosi „liaudiškais“ metodais. Į gydytojus paprastai kreipiamasi tik tada, kai skausmas pradeda trikdyti įprastą kasdienę veiklą, atsiranda sąnario sustingimas, patinimas ar kitas simptomų derinys.

Jokių specifinių tyrimų osteoartritui diagnozuoti nėra. Dažniausiai diagnozė nustatoma pagal vyraujančius klinikinius simptomus bei rentgenologinio ir kitų tyrimų rezultatus (ultragarsinio tyrimo, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso).

Mokslinių straipsnių apžvalgą pagal užsienio ir Lietuvos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras.

www.smlpc.lt

 

Susiję straipsniai

thumbnail
hover

Apsikabinimai gydo!

Šiandien, birželio 15 d., 13 val. prie Kauno klinikų centrinio pastato vyks apsikabinimų akcija. Į ją kviečia Lietuvos sveikatos mokslų u...

thumbnail
hover

Nemokamos mankštos Klaipėdoje – kviečiame dalyvauti!

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamas mankštas. Amžius neribojamas.
Maloniai kviečiame prisijungti!

thumbnail
hover

Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2...